Pirmoji Baltijos šalių verslo Baltarusijoje banga buvo stebima pastarojo dešimtmečio antroje pusėje. Ji buvo susijusi su didelių kompanijų susidomėjimu Baltarusijos rinka. Šios kompanijos pasipelnė dėl tuo metu pasaulio vertybinių fondų rinkose buvusio piniginių resursų pertekliaus. Tad atsirado papildomų lengvai uždirbtų pinigų, kuriuos buvo naudinga investuoti į naujas rinkas. Baltarusija tapo viena iš šių rinkų.
Būtent tuo metu apie stambius nekilnojamo turto projektus Baltarusijoje paskelbė Lietuvos milijonieriai Vladimiras Romanovas (stadiono „Traktor“ teritorijos statybų projektas) ir Arvydas Avulis (gyvenamojo komplekso statybų projektas „Belarusfilm“ teritorijoje). Lietuviai Augustinas ir Artūras Rakauskai kartu su strateginiu partneriu Suomijos kompanija „Kesko“ įsigijo stambiausią Baltarusijos statybinių medžiagų parduotuvių tinklą OMA. O turtingiausiu latviu vadinamas Ventspilio meras Aivaras Lembergas sukūrė daug bendrų projektų Baltijos pajūryje esančių terminalų eksploatacijai.
Derybas dėl Borisovo medicininių preparatų gamyklos kontrolinio akcijų paketo įsigijimo pradėjo Latvijos farmacinio fabriko „Grindex“ savininkas Kirovas Lipmanas. Estijos investuotojas Indrekas Raxumaa savo kompanijai „SFG“ nusipirko dvi siuvimo įmones „Milavica“ ir „Junona“. Kitas milijonierius Arminas Karu, kuris kurį laiką buvo vadinamas turtingiausiu Estijos žmogumi, savo lošimų verslą įtvirtino ir Baltarusijoje bei atidarė jos sostinėje keletą kazino „Olympic“.
Iki krizės Baltarusijos gamyklas įsigijo ir du stambūs Suomijos koncernai: „Olvi“ įsigijo „Lidskoje pivo“, o „Ingmann“ – Gomelio ledų kombinatą.
2008-2009 metais pasaulinė finansinė-ekonominė krizė pakeitė Baltijos šalių verslininkų investicijas.
Krizė „sumažino“ kai kurių Baltijos šalių milijonierių turtus. Jų problemos atsispindėjo ir Baltarusijoje vykdomuose projektuose – jų įgyvendinimo terminuose, o būtent būtinybėje juos pratęsti. Tai, pavyzdžiui, liečia Baltarusijos nekilnojamojo turto projektus, kuriuos vykdo UBIG grupės savininkas V. Romanovas ir pagrindinis kompanijos „Hanner“ akcininkas A.Avulis. Indrekas Raxumaa už skolas neteko savo kompanijos SFG akcijų paketo bei, atitinkamai, kontrolės kompanijai „Milavica“ ir kitiems baltarusiškiems aktyvams.
Iš kitos pusės, santykinai ramiai sudėtingą pasaulinės krizės laikotarpį pergyvenusi Baltarusijos ekonomika patraukė ne tik stambaus, bet ir vidutinio verslo dėmesį, kuris taip pat svarsto galimas patekimo per Baltarusiją į iš karto trijų Muitų sąjungos valstybių rinką perspektyvas. Dalinė ekonomikos liberalizacija, kurią stengiasi įgyvendinti Baltarusijos vyriausybė, tik kursto šį interesą. Neatsitiktinis yra ir garsios teisinės bendrovės „Sorainen”, kuri užsiima daugelio sutarčių Baltarusijos rinkoje teisiniais reikalais, biuro atidarymas Baltarusijoje 2008 m.
Negalima teigti, kad stambus verslas visiškai atidavė iniciatyvą į vidutinio ir smulkaus verslo rankas. Taip nėra. Nesėkmingi Aivaro Lembergo ir Kirovo Lipmano bandymai pradėti verslą su baltarusiais neturėjo įtakos augančiam jų kolegų aktyvumui.
Šiuo metu Baltarusijoje projektus kuria ar pradeda įgyvendinti keletas stambių Baltijos verslo figūrų. Pavyzdžiui, lietuvis Vidmantas Kučinskas iš „Arvi ir Ko“. Jis ketina kartu su „Belaruskalij“ statyti trąšų gamyklą. Apie 80 mln. eurų (apie 276 mln. litų) į medžio perdirbimo komplekso sukūrimą prie Mogiliovo investuoja Lietuvos bendrovės VMG bendraturtis Sigitas Paulauskas. Tuo pačiu dalis gamybos bus perkelta iš Lietuvos į naują gamyklą Baltarusijoje.
„Liepajas рapiers” savininkas Janis Vilnis 2011 m. pradės popieriaus gamybą Gomelyje. Pagrindinė priežastis, kuri paskatino jį žengti šį žingsnį – mažesni gamybos kaštai.
2011 m. pradžioje regiono verslininkas iš Latvijos Bauskės Vladimiras Barskovas (bendrovė „Ruta-M”) ketina išmontuoti ir perkelti į Baltarusiją savo obuolių perdirbimo gamyklą. Jį traukia mažesnės dujų ir elektros kainos, o taip pat gera žaliavų bazė.
Baltijos šalių verslininkai vis aktyviau investuoja į Baltarusijos prekybą ir paslaugų sektorių. Šiais metais Lietuvos bendrovė „Ipsun“ įsigijo Baltarusijos įmonę „Belfin“ ir ėmėsi vaisių ir daržovių platinimo. Artimiausiu metu gali būti paskelbta apie dar kelis stambius ir vidutinio dydžio projektus, kuriuose dalyvauja Baltijos valstybių atstovai – mažmeninėje maisto produktų prekyboje, vaistinių versle.
