Prekiautojus įsiutinęs siurprizas – sprendimas turguje įvesti kasos aparatus. Turgaus prekaiviai rengiasi visuotiniam piketui prie Vyriausybės ir Seimo.
„Klausimo, ar reikia kasos aparatų, manau, nebėra – dabar reikia spręsti, kaip tai padaryti“, – žibalo į ugnį įpylė Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius.
Siūloma, kad kasos aparatai būtų privalomi dengtose prekyvietėse maisto produktais prekiaujantiems smulkiesiems verslininkams ir ūkininkams. Jie raminami, kad ant prekystalių kasos aparatai neturės atsirasti rytoj, poryt ar po savaitės dviejų. Žadama įvesti pereinamąjį laikotarpį, be to, kompensuoti kasos aparato kainą.
Tačiau turgaus prekiautojų tai neguodžia. Jie teigia, kad kasos aparatai reikštų papildomas išlaidas, nes tektų steigti įmonę arba bendrovę, samdyti buhalterę. Pirkėjams jie nebegalėtų pasiūlyti tokių lanksčių kainų, kaip dabar. Ta našta esą juos sužlugdytų.
„Nebeliktų turgaus dvasios. Turgus virstų eiline parduotuve“, – įsitikinęs centriniame Panevėžio turguje rūkytais mėsos gaminiais pagal verslo liudijimą prekiaujantis Gintautas Kuodis.
Lietuvos turgaviečių asociacijos pirmininkė, Panevėžio turgaus „Tau, žemdirby“ vadovė Aldona Janavičienė piktinasi, kad valdžia juos paprasčiausiai „išdūrė“ .
„Kasos aparatus buvo užsimota įvesti jau anksčiau. Tada kilo didžiulis smulkiųjų verslininkų protestas. Su valdžia buvome sutarę dėl memorandumo. Vyriausybė pažadėjo nepriimti vienašališkų sprendimų dėl kasos aparatų. Bet mus apgavo – sulaužė susitarimą“, – apmaudo neslėpė turgaus vadovė.
A.Janavičienei pritaria Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos prezidentė Zita Sorokienė.
Abiejų asociacijų atstovės pirmadienį ketina susitikti su ūkio ministru ir pamėginti jį įtikinti, kad kasos aparatų įvedimas turguje, ypač sunkmečiu, reikštų bedarbių armijos padidinimą.
„Jeigu liksime neišgirsti, organizuosime piketą, važiuosime į Vilnių. Mus žada palaikyti pensininkai, bedarbiai, kuriems turgus – vienintelė galimybė nusipirkti maisto pigiau“, – „Sekundei“ sakė A.Janavičienė.
Tačiau stambieji ūkininkai, Maisto ir veterinarijos tarnyba sveikina valdžios ryžtą įvesti kasos aparatus ir tokiu būdu kovoti su šešėline ekonomika.
Smulkieji verslininkai atšauna, kad valdžia pataikauja didiesiems maisto gamintojams ir prekybos tinklams.
Užsidirba tik vieną atlyginimą
Vakar centrinėje miesto turgavietėje mėsa ir jos produktais prekiaujantys gyventojai sprendimą įvesti kasos aparatus karštai aptarinėjo tiek tarpusavyje, tiek su pirkėjais.
„Pirkite, močiute, dabar. Rytoj aš jums mėsytę parduosiu dviem litais brangiau arba visai čia manęs neberasite“, – pusiau rimtai, pusiau juokais dėstė mėsa prekiaujanti moteris savo nuolatinei pirkėjai.
Mėsą parduodančios moterys „Sekundei“ tvirtino, kad kasos aparatai joms taps nepakeliama našta, ir pažėrė daug argumentų, kodėl taip atsitiks. Tačiau pabūgo prisistatyti, motyvuodamos, kad gali užsitraukti tikrintojų, o ir pačios turgavietės administracijos nemalonę.
Kaip tikino moterys, jos ir dauguma turguje prekiaujančių smulkiųjų verslininkų dirba pagal verslo liudijimus. Jos neslėpė, kad, pasibaigus verslo liudijimų galiojimui, registruojasi Darbo biržoje – tada juos gali įsigyti perpus pigiau.
„Mūsų verslas toks, kad, norėdamas užsidirbti didesnį nei minimumas atlyginimą, turi skaičiuoti kiekvieną litą. Mes – ir mėsos supirkėjai, ir išpjaustytojai, ir pardavėjai. Antro žmogaus šalia nepasistatysi, nes dviem algos neuždirbsi. Mokam mokesčius „Sodrai“, sveikatos draudimo mokestį. Per ketvirtį – daugiau kaip 700 litų. O dar už prekystalį per mėnesį reikia atiduoti 650 litų nuomos mokesčio. Jeigu susergame, jokio biuletenio negauname“, – apie mažai pelningą, jų teigimu, verslą pasakojo prekybininkės.
Jos aiškino, kad, įvedus kasos aparatus, pačios nesugebėtų tvarkyti buhalterijos, o samdyti buhalterę jau būtų ne pagal kišenę.
„Reikalavimas tokiems verslininkėliams kaip mes steigti įmonę arba uždarąją akcinę bendrovę yra tiesiog pasityčiojimas. Mes net mokesčiams susimokėti neužsidirbsime“, – karščiavosi moterys.
Jos svarstė, kad ant prekystalių atsiradus kasos aparatams nukentėtų ir pirkėjai. Mat pardavėjai tada jau nebegalėtų nuleisti kainų.
Turgaus prekeiviai jiems metamus kaltinimus, kad dažnai apgaudinėja pirkėjus savo produkciją pristatydami kaip lietuvišką, o iš tiesų prekiauja atvežtine, vadina laužtais iš piršto.
„Mus tikrina ir tikrina. Ar bent kartą nustatė, kad būtume sukčiavę? Nė karto“, – sakė jie.
Centrinio turgaus dengtose patalpose tarp prekiaujančiųjų daržovėmis – nemažai ūkininkų šeimos narių. Paklausti, ką mano apie kasos aparatų įvedimą, jie gūžčiojo pečiais.
„Ką čia manysi – nori dar papildomais mokesčiais apkrauti, ir tiek“, – sakė sūnaus išaugintomis bulvėmis, morkomis ir kitomis daržo gėrybes prekiaujanti moteris.
Turi parengę atsarginį planą
A.Janavičienė pritaria, kad sprendimas įvesti kasos aparatus smulkiuosius verslininkus ir turgų sužlugdytų.
„Dalis turguje prekiaujančių žmonių tiesiai šviesiai sako, kad spjaus į viską ir eis į Darbo biržą, Socialinės paramos skyrių prašyti pašalpų, nes nebeapsimokės dirbti. Ne vienas ketina žiemą pratempti valstybei ant sprando, o pavasarį važiuoti į užsienį uždarbiauti“, – kalbėjo Lietuvos turgaviečių asociacijos vadovė.
A.Janavičienė tikino, kad kalbos apie turgavietėse klestinčią netvarką neatitinka tiesos. Pasak jos, tvarkoma produkcijos apskaita, vykdomi mėsos, pieno, daržovių ir kitų produktų ženklinimo, kur, be kita ko, nurodoma ir jų kilmė, reikalavimai.
„Turguje prekiaujantys verslininkai nuolat tikrinami įvairių žinybų. Savo ruožtu juos kontroliuoja ir turgaus administracijos“, – tvirtino A.Janavičienė.
Direktorė svarstė, kad lietuviams metas imti pavyzdį iš vakariečių, kurie sugeba solidariai pasipriešinti valdžios sprendimas, galintiems pabloginti jų padėtį.
„Jeigu mums nepavyks susitarti su valdžia gražiuoju, kviesime žmones sukilti“, – sakė ji.
Z.Sorokienė taip pat mano, kad dalis duoną sau turguje užsidirbusių žmonių bus priversti emigruoti.
Jos žiniomis, turgavietėse nerandama daugiau pažeidimų nei kitose verslo srityse.
Pasak smulkiųjų verslininkų vadovės, už valdžios ketinimų kasos aparatais turguje kovoti su šešėline ekonomika kyšo didžiųjų maisto gamintojų ausys. Tie gamintojai puikiai supranta, kad pagal verslo liudijimus dirbantys smulkieji prekybininkai yra jų konkurentai, nes pirkėjui gali pasiūlyti lankstesnes kainas.
Turguose slepiasi milijonai?
Valdžia turi savų argumentų, kodėl turguose būtina įvesti kasos aparatus. Premjeras A.Kubilius aiškina, kad, siekiant įgyvendinti kitų metų biudžeto planą surinkti iš šešėlinio verslo ir kontrabandos milijardą litų, būtina sutvarkyti prekybos apskaitą.
Jo tvirtinimu, kasos aparatai laikomi labai veiksminga priemone kovoti su šešėliniu verslu ir kontrabanda. Ministras pirmininkas pažadėjo, kad šią priemonę Vyriausybė ryžtingai naudos.
Vyriausybės vadovas neslepia, kad įvesti turgavietėse kasos aparatus reikalauja ir šalies žemės ūkio produktų gamintojai.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius – irgi už kasos aparatus. Jo teigimu, Lietuvos ūkininkai reikalauja kasos aparatų, nes dabar jiems nelygios konkurencijos sąlygos.
„Jiems pabodo konkuruoti su nežinia iš kur atvežama mėsa ir žemės ūkio produktais“, – pareiškė ministras.
Panevėžio rajone ūkininkas Arūnas Čimolonskas, turintys didelį galvijų ir kiaulių ūkį bei kelis turgelius mieste, patikino, kad sveikintų kasos aparatų turguje įvedimą.
„Ko jie bijo, jeigu neslepia mokesčių? Jeigu turi verslą, nesvarbu – didelį ar mažą, tai ir atitinkama apskaita turi būti“, – teigė jis.
Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Valdemaras Kontautas taip pat mano, kad turguje tikslinga įvesti kasos aparatus.
„Ir mes, ir mokesčių inspektoriai, ir dar kelių institucijų atstovai tikrina turgaus prekybininkus, bet prie kiekvieno nepristovėsi. Ne paslaptis, kad jie stengiasi neparodyti tikrosios apyvartos, kad nereikėtų mokėti PVM mokesčio. Patvirtinti, kad turguje, pavyzdžiui, lenkiška mėsa parduodama kaip lietuviška, t. y. apgaudinėjami pirkėjai, negaliu. Bet apskritai tvarkos ten trūksta“, – tikino V.Kontautas.
