Už kitų metų biudžetą balsavo 73 Seimo nariai, 56 parlamentarai buvo prieš ir 7 tautos atstovai balsuodami susilaikė. Kitų metų biudžetą savo parašu dar turi paremti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Biudžetui vieningai pritarė valdantieji konservatoriai, liberalai, liberalcentristai, „prisikėlėliai“, taip pat buvę valdančios koalicijos nariai, dabar dirbantys Mišrioje Seimo narių grupėje – Žilvinas Šilgalis ir Asta Baukutė.
Iškart po balsavimo liberalas Kęstutis Glaveckas finansų ministrę Ingridą Šimonytę titulavo Lietuvos Žana d'Ark. Kaip žinoma, Žana d'Ark buvo Katalikų Bažnyčios šventoji, kurios pavyzdys paskatino prancūzus siekti pergalės kovoje su anglais per Šimtametį karą.
„Aš noriu pasveikinti Lietuvą, kad turi kitų metų biudžetą – ne 1/12. Kitaip tariant galėsime vykdyti visus įsipareigojimus. Antra, noriu pasakyti, kad kai finansų ministrė pradėjo eiti pareigas, ji sakė, kad yra kasininkė. Tai aš manau, kad jinai dabar yra Žana d'Ark. Tas krūvis, kuris teko jai iš tikro buvo didelis ir jinai jį atlaikė“, - pagyras žėrė K. Glaveckas.
Tuo metu pati finansų ministrė I. Šimonytė teigė, kad Seimui sumažinus akcizą stipriam alkoholiui dėl to biudžetas neteks apie 100 mln. Lt, tad didėja tikimybė, jog metų viduryje Vyriausybė bus priversta eit į Seimą tikslinti kitų metų biudžetą, mat tikėtis, kad legalaus alkoholio pardavimai padidės 70 proc., yra „iš fantastikos srities“.
„Tai reiškia, kad tikimybė, jog Vyriausybė turės ateiti į Seimą su biudžeto peržiūrėjimu, atsižvelgiant į tai, kad tokia pareiga numatyta pačiame įstatyme, jeigu pajamų dinamika 2011 m. pirmojo ketvirčio bus nepalanki, yra atitinkamai didesnė. Dabar galiu pasakyti, kaip buvo įvertinta suma. Kitų metų biudžeto pajamų plane normaliomis sąlygomis baziniu scenarijumi alkoholio realizacija turėjo būti stabili. Dėl mokesčio administravimo pagerinimo buvo numatytas keliolikos procentų realizacijos augimas. Sumažinus akcizo tarifą, kad būtų pasiektas tas pats pajamų lygis, realizacija turėtų didėti 70 proc., kas mano supratimu, yra iš fantastikos srities arba visiškai nerealu“, - Seimo narius informavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Juokėsi iš A.Šedžiaus jautrumo mokykloms
Priimant kitų metų biudžetą, parlamentarai, kaip ir kasmet, pateikė daugybę siūlymų paremti savo rinkimų apygardų mokyklas, kultūros namus ar kitas įstaigas. Tokių pasiūlymų pateikė ir keliose Šiaulių rinkimų apygardų išrinkti politikai – socialdemokratas Edvardas Žakaris, socialliberalas Valerijus Simulikas bei Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Laimontas Dinius.
Šiuo siūlymus savo pasisakymais rėmė ir Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis A. Šedžius, kuris aiškino, kad, pavyzdžiui, Šiaulių Ragainės mokykloje „langai jau krenta su visais rėmais“.
„Kolegos, noriu pasakyti, kad kai kuriems Seimo nariams susidėjus su moksleivėmis padidėjo jų jautrumas mokyklų klausimui“, - pajuokavo konservatorius Kęstutis Masiulis, primindamas A. Šedžiaus širdies draugę Moniką Kvietkutę, kuri vis dar mokosi gimnazijoje Šiauliuose.
Panašiai kalbėjo ir kitas konservatorius Antanas Matulas, reaguodamas į L. Diniaus siūlymą paremti valstybės pinigais Šiaulių kultūros namus ir A. Šedžiaus repliką, esą jei L. Diniaus įmonės grąžintų skolą kultūros namams, tai pinigų poreikis sumažėtų bent 10 proc.
„Galima būtų pritarti šitam objektui, jeigu būtų pasiūlyti tie šaltiniai, kuriuos siūlė A. Šedžius dėl skolos sugrąžinimo, bet kitas šaltinis – na, gerbiamas A. Šedžiau, būkite tikras Šiaulių patriotas. Jeigu sugebate panelei už 150 tūkst. Lt nupirkti BMW'ą, tai ką jums reiškia skirti 100 tūkst. Lt mokyklos langams arba stogui uždengti arba kad ir šitam objektui. Skirkite, mestelkite, padarykit gestą – rinkėjai jus rinks. Panelei sugebate kas antri metai vis naujai nupirkti, o šitam objektui negalite skirti“, - kalbėjo A. Matulas.
Atmetė siūlymą neskirti pinigų Valdovų rūmams
Seimas atmetė visas iki vienos parlamentarų pasiūlytas pataisas, kurioms nepritarė ir Vyriausybė. Tačiau, atmetęs daugybę siūlymų, ministrų kabinetas vis tik sutiko skirti 200 tūkst. Lt Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansambliui „Žuvėdra“ pasiruošti dalyvavimui sportinių šokių čempionate.
Parlamentarai atmetė visus pasiūlymus padėti įvairioms mokykloms ar darželiams, nes esą tam tikslui pinigai yra skiriami tiesiai Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri savo ruožtu skirstys pinigus mokykloms ar kitoms ugdymo įstaigoms. Maža to, parlamente kalbėta ir apie tai, kad daugeliu atvejų prie mokyklų stogų dengimo ar langų pakeitimo galėtų prisidėti ir savivaldybės.
Atmestas ir konservatorės Aurelijos Stancikienės siūlymas neskirti 16 mln. Lt Valdovų rūmams, kol teisėsaugos institucijos neišsiaiškins, ar iki šiol visi pinigai buvo įsisavinti teisėtai.
Kaip žinoma, Valstybės kontrolė yra konstatavusi, jog Valdovų rūmų projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.
Seimo pritarimo taip pat nesulaukė ir socialdemokrato Vytenio Andriukaičio siūlymas į biudžeto preambulę įtraukti nuostatą, jog sumažintų senatvės pensijų kompensavimas būtų traktuojamas valstybės skola. Tačiau nei Seimas, nei Vyriausybė tam nepritarė, nors finansų ministrė I. Šimonytė šią pataisą pavadino „gudria“.
Pasipiktinęs sprendimu V. Andriukaitis pagrasino biudžetą apskųsti Konstituciniam Teismui.
Laukia didesnių pajamų ir planuoja didesnes išlaidas
DELFI primena, kad Vyriausybės Seimui pateiktame kitų metų nacionalinio biudžeto projekte numatyta, jog išlaidos bus 700 mln. Lt, o pajamos 2,4 mlrd. Lt didesnės nei šiemet. Daugiausiai pajamų tikimasi iš ekonomikos augimo ir mažinant „šešėlinę“ ekonomiką – po maždaug 1 mlrd. Lt.
Išlaidos labiausiai didėja dėl dotacijų savivaldybėms mokėti socialines išmokas ir valstybės skolos aptarnavimo, kuri sudarys beveik 2 mlrd. Lt.
Nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, pajamos be ES ir kitos paramos sieks 19,09 mlrd. Lt – 12,7 proc. daugiau nei numatoma surinkti šiais metais, o su ES ir kitos finansinės paramos lėšomis – 26,83 mlrd. Lt – 5 proc. daugiau.
Tuo metu nacionalinio biudžeto išlaidos kartu su ES lėšomis turėtų sudaryti 29,344 mlrd. Lt.
Socialinei apsaugai iš biudžeto kitais metais numatyta skirti 3,340 mlrd. Lt, švietimui – 5,568 mlrd. Lt, sveikatos apsaugai – 4,592 mlrd. Lt.
Planuojama, kad kitąmet viso valdžios sektoriaus deficitas sudarys maždaug 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Jam dengti ketinama pasiskolinti 6 mlrd. Lt.
Tikisi daugiau mokesčių
Kitų metų biudžeto projekte planuojama sulaukti daugiau mokesčių nei šiemet.
Daugiausia pajamų kitąmet tikimasi gauti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 8,259 mlrd. Lt arba 41,2 proc. visų pajamų. Tai yra 12,8 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet.
Iš gyventojų pajamų mokesčio kitąmet tikimasi gauti beveik 6 proc. daugiau nei šiemet – 3, 665 mlrd. Lt. Šio mokesčio įplaukos kitąmet turėtų sudaryti apie penktadalį visų biudžeto pajamų.
Akcizų taip pat tikimasi apie 18,2 proc. daugiau nei šiemet – 3,476 mlrd. Lt.
Iš pelno mokesčio laukiama apie 1,178,6 mlrd. Lt arba 21,5 proc. daugiau nei numatoma šiemet.
Dar 98 mln. litų į biudžetą perves Lietuvos bankas, kuris įstatymu yra įpareigotas atiduoti 70 proc. gauto pelno, papildomų 70 mln. Lt tikimasi iš efektyvesnio miškų sektoriaus valdymo.
Brangs dyzelinas ir cigaretės
Kartu su kitų metų biudžeto projektais Vyriausybė siūlo nuo kitų metų iki 5 proc. mažinti individualios veiklos pajamų mokesčio tarifą, pratęsti PVM lengvatas šildymui, kompensuojamiems vaistams ir knygoms, pagal įsipareigojimus ES didės dyzelino ir cigarečių akcizai.
Finansų ministrės teigimu, dėl padidėjusių akcizų cigarečių pakelis vidutiniškai gali pabrangti apie 10 ct., o litras dyzelino – apie 12 ct.
Seimas taip pat yra pritaręs lengvatiniam 9 proc. PVM tarifui viešbučiams, be to, beveik trečdaliu sumažino akcizą stipriam alkoholiui.
