Lietuvius keičia užsieniečiai
Vergauti už grašius nenorinčių lietuvių emigrantų vietas užpildo ir už menką atlygį dirbti sutinkantys užsieniečiai. Lietuvai savus bedarbius skaičiuojant šimtais tūkstančių, per vienuolika šių metų mėnesių Darbo birža darbdaviams išdavė daugiau nei pusantro tūkstančio leidimų atsivežti darbininkų iš svetur.
Kol skurstantys tautiečiai protestuoja prie valdžios rūmų, į Lietuvą dirbti važiuoja kinai, baltarusiai, ukrainiečiai, gruzinai, kazachai, moldavai.
Nedarbo kamuojamame Panevėžyje šiemet įdarbinta vienuolika užsieniečių, dar vieno darbdavio, ketinančio atverti įmonės duris kitos šalies piliečiui, prašymas svarstomas.
Įsidarbinimo galimybėmis Aukštaitijos sostinėje labiausiai domisi atvykėliai iš Kinijos. Darbo biržos duomenimis, per šiuos metus Panevėžyje pragyvenimo šaltinį surado septyni kinai. Iš jų šeši darbuojasi kiniško maisto restoranuose, vienas vertėjauja tekstilės gaminius eksportuojančioje bendrovėje.
Miesto įmonėse šiemet taip pat vertėja įsidarbino viena serbė, trys suvirintojai iš Baltarusijos.
Per šiuos metus akivaizdžiai išaugo darbdavių susidomėjimas darbo jėga iš užsienio. Panevėžio darbo birža pernai išdavė tik vieną leidimą įdarbinti užsienietį, 2008-aisiais – nė vieno.
Nurungia specifiniai gebėjimai
Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas tvirtina, kad leidimai išduodami tik atsižvelgus į darbo rinkos poreikius.
„Ko gero, natūralu, kad kiniško maisto restorane darbuojasi imigrantai iš Kinijos. Lietuviui paruošti tradicinį kinų maistą turbūt būtų sudėtinga“, – svarsto direktorius.
Pasak jo, vertėjoms užsienietėms Panevėžio darbo rinka atsivėrė taip pat dėl jų specifinių sugebėjimų. Nedarbo kamuojamoje Aukštaitijos sostinėje neatsirado ir gebančiųjų dirbti suvirintojais.
„Neseniai į Darbo biržą kreipėsi Panevėžio įmonės vadovas, ieškantis suvirintojo – jauno, turinčio geras akis, nes reikia virinti optinių kabelių gyslas. Tokių specialistų rinkoje nėra, per vargus pavyko vieną žmogelį rasti“, – pasakojo V.Trofimovas.
Specifinius užsieniečių gebėjimus pabrėžia ir juos įdarbinusių įmonių vadovai.
„Jei kas pasiūlytų kiniškai mokantį lietuvį, iš karto priimtume“, – tvirtino Kinijos pilietį vertėju įdarbinusios įmonės „Pluošto linija“ direktorius Jonas Jakutis.
Tą patį tvirtino nišos Balkanų rinkoje ieškančios baldiniais audiniais prekiaujančios įmonės „Litena“ vadovas Visvaldas Norkevičius. Jo tvirtinimu, vertėja įdarbinta serbė, be savo gimtosios, moka dar keturias Lietuvoje nepopuliarias užsienio kalbas – makedoniečių, kroatų, slovėnų, bosnių. Su darbdaviu mergina bendrauja anglų kalba ir mokosi lietuviškai.
„Savo gimtojoje šalyje mokslus baigusi moteris norėjo dirbti ne Serbijoje, o Europos Sąjungoje. Serbijoje darbo užmokestis mažesnis nei Lietuvoje, o išvažiuoti serbui iš savo valstybės nėra lengva, nes ji nėra Europos Sąjungos narė“, – „Sekundei“ teigė V.Norkevičius.
Direktorius tvirtina, kad ekonominė padėtis Serbijoje neturi įtakos iš jos atvykusios pavaldinės darbo užmokesčiui.
Anot V.Norkevičiaus, įmonė šiuo metu intensyviai ieško lenkų kalbos vertėjo.
„Neturime lenkiškai kalbančio žmogaus, todėl nesugebame parduoti tiek, kiek galėtume. Jei klientas nori pirkti siūlomą prekę, jis bendrauja ir angliškai, ir bet kokia kita kalba. Bet jei didelio noro nėra, tada be jo gimtosios kalbos neišsiversi“, – verslo ypatumus aiškino direktorius.
Stabdo lietuvių apgavystės
Lietuvos darbdaviai Darbo biržos dažniausiai prašo leisti iš užsienio atsivežti tolimųjų reisų vairuotojų. Iš biržos išduotų 1598 leidimų užsieniečiams dirbti mūsų šalyje, net 1010 – šios srities specialistams.
Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Jankauskienės teigimu, trečiųjų šalių piliečiams leidimai dirbti išduodami atsižvelgus į darbo rinkos poreikius, pirmenybę teikiant Europos Sąjungos ir Lietuvos piliečiams, kai teritorinė darbo birža negali pasiūlyti darbdaviui tinkamą profesiją turinčio darbo ieškančio asmens.
Pasak jos, prašymą dėl užsieniečio įdarbinimo darbdavys gali teikti tik tada, jei paskelbus apie laisvą darbo vietą per mėnesį nesurandama tinkamo darbuotojo.
M.Jankauskienės tvirtinimu, teisės aktai numato, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos gyventojo.
Tačiau Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininko Ramūno Narbuto nuomone, atvykėliai iš trečiųjų šalių paklausą tarp darbdavių turi dėl minimalių reikalavimų. Nors, anot R.Narbuto, vairuotojų iš užsienio darbo užmokestis yra šiek tiek didesnis nei 3000 litų, tačiau du trečdaliai šios sumos mokami kaip neapmokestinami dienpinigiai.
„Tokie darbuotojai negauna visų socialinių garantijų, o susirgę atsidurtų žemiau skurdo ribos. Užsienyje dirbantis tolimųjų reisų vairuotojas iš Lietuvos uždirba apie 2000 eurų. Už gerokai menkesnį atlygį sutinkantys dirbti trečiųjų šalių piliečiai iškreipia rinką. Tolimieji gabenimai tampa didžiausią pelną nešančia aukso gysla po prekybos ginklais ir prostitucijos“, – teigė R.Narbutas.
Anot jo, darbdavių dedami skelbimai apie siūlomą darbą vairuotojams dažnai tėra akių mulkinimas – gabenimo įmonių savininkai savo kandidatūras besiūlančių lietuvių dažniausiai nenori nė matyti.
„Teisės aktai nurodo, kad negali būti užsieniečiui mokama mažiau nei tą patį darbą dirbančiam lietuviui, bet tai tėra mitas. Todėl į Lietuvą atvažiuoja gruzinų, kazachų, moldavų. Į Lietuvą gal tik nebesiveržia tolimųjų reisų vairuotojai iš Baltarusijos ir Rusijos, nes bijo likti apgauti – ne vienam lietuvis darbdavys liko nesumokėjęs už pusmetį“, – teigė R.Narbutas.
