Gariūnų lygis
„Klaipėdoje firminių drabužių tiesiog nėra, nes visą parduotuvių asortimentą asmeniškai mačiau Turkijos turguose“, - tikino „Pajūrio“ mugėje kelerius metus vyriškais drabužiais prekiaujantis Vaclovas.
Nuolat į Turkiją naujų prekių pirkti vykstančio vyro teigimu, suklastotais garsių firmų drabužiais Klaipėdoje prekiaujama ne vien mugėse ar turguje. „Visi prekeiviai, kurie vos prieš porą metų šalia manęs prekiavo „Pajūryje“, dabar nuomojasi plotą parduotuvėse garsiais pavadinimais. Tačiau prekių kilmė nepasikeitė. Mes ir toliau su kai kuriais jų susitinkame Turkijoje - eilėse prie neva firminės aprangos“, - sakė jis.
Vaclovo teigimu, daugelis šių prekeivių turi prekybos taškus ir Tilžės gatvėje esančioje turgavietėje, kur tie patys iš Turkijos atvežti drabužiai parduodami prieinamesnėmis kainomis. „Prekeiviai neturi kitos išeities, nes vien už nuomą prekybos centruose ir mugėse jie turi kasmet mokėti po kelias dešimtis tūkstančių litų. Todėl ir tenka penkiasdešimt litų kainuojančius džinsus pardavinėti už kelis šimtus“, - tvirtino verslininkas.
Tenka persiūti
Suklastotus drabužius dėvintis Vaclovas originalių apdarų ieškantiems klaipėdiečiams siūlo pirkti juos užsienyje arba užsakyti kokybiškas prekes iš vokiškų katalogų. Smulkiojo verslininko poziciją palaiko ir drabužių salono „Stilenė“ savininkė, dizainerė Audronė Benetienė.
Dizaino bei siuvimo paslaugomis besiverčianti moteris pripažįsta, kad Klaipėdoje įsigytų garsių firmų prekių kokybė jai neretai kelia nuostabą. „Atneša taisyti prabangioje moteriškų drabužių parduotuvėje „Kristida“ įsigytą suknelę, kurios kaina neabejotinai siekia tūkstantį litų. Išvertus gaminį į kitą pusę galima įtarti, kad prekė suklastota, nes darbas atliktas atmestinai, visur styro siūlai, siūlė apmėtyta mėgėjiškai. Gaminio lygis - ne aukštesnis už Gariūnų turgavietės“, - tvirtina profesionalė, su panašiais atvejais susidurianti nuolat.
Katė maiše
Dizainerės teigimu, Klaipėdoje neįmanoma užsidirbti prekiaujant originaliais drabužiais - jų kainos neįkandamos paprastam žmogui.
„Norėdami užsidirbti, verslininkai iš Turkijos ar Italijos veža brokuotus, iš mados išėjusius, suklastotus gaminius. Originalių ir kokybiškų prekių galima rasti galbūt tik Vilniuje, o uostamiestyje jų įsigyti įmanoma tik pigių drabužių parduotuvėse“, - juokėsi A.Benetienė. Moteris teigia, kad smulkiesiems Klaipėdos verslininkams neapsimoka užsakinėti originalius pasaulio gamintojų drabužius.
„Be abejo, kai kuriose parduotuvėse yra tikrai nepriekaištingų drabužių, bet mažesnėms firmelėms vis dėlto yra parankiau importuoti suklastotus, todėl ir pigesnius, vidutinės klasės pirkėjams įkandamus apdarus. Tokiu atveju neišvengiamai nukenčia kokybė“, - dienraščiui tvirtino dizainerė.
Anot jos, pigiai gauti prekę nori ne tik pardavėjai, bet ir pirkėjai. „Mažesnes pajamas turintys klaipėdiečiai, pirkdami mugėje arba turguje, taip pat dėmesį kreipia ne į kokybę ar gaminio kilmės šalį, bet į etiketę, ieškodami garsios firmos pavadinimo. Įspūdį turi daryti ne vardas, o kokybė, todėl daugelis turtingesnių žmonių aprangos pirkti važiuoja į užsienį “, - sako A.Benetienė, garantuojanti, kad net pasaulyje gerbiamos firmos „United Colors of Benneton“ Lietuvoje parduodami drabužiai čia pat ir siuvami.
Originalų nebėra
Garsių firmų drabužiais prekiaujančios populiarios ir jaunimo mėgstamos parduotuvės „Aprangos galerija“ direktorė Loreta Šiaučiūnienė nemato jokios bėdos, kad drabužiai nėra siuvami toje šalyje, kurioje įregistruota gamintojos buveinė.
„Iš tiesų būna labai nedaug prekių, kurios yra gaminamos būtent toje šalyje, kuri suteikia prekinį ženklą. Tai lemia pigesnė darbo jėga“, - tvirtina L.Šiaučiūnienė, kurios vadovaujamoje parduotuvėje visi parduodami drabužiai yra siuvami Azijoje, Indijoje ar Lietuvoje. Tačiau šiose šalyse gimusių vadinamųjų firminių drabužių kainos prilygsta prekinio ženklo kilmės šalyse pagamintų ir jose pardavinėjamų drabužių kainoms.
„Gaminio kokybei tai įtakos neturi“, - įsitikinusi „Aprangos galerijos“ direktorė. Jos teigimu, atmestinas požiūris į trečiojo pasaulio šalyse pagamintas prekes yra atgyvenęs stereotipas.
Siūlo neskubėti
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raimonda Bučinskienė tokiais atvejais siūlo apsispręsti, ar pirkti Kinijoje pagamintą drabužį su žymios prancūzų firmos etikete, ar ne.
„Jeigu būna skundų dėl kokybės ir prekės kilmės nustatymo, iš prekybininkų reikalaujame prekės įvežimo dokumentų. Tačiau paprastai klastojimo atvejus nagrinėja patys gamintojai, nes jie nesuinteresuoti, kad tokie atvejai būtų viešinami“, - sako R.Bučinskienė. Jos teigimu, pasklidus tokiai informacijai, klientai ima nebepasitikėti nuplagijuotos firmos produkcija ir gamintojai patiria didelių nuostolių. Galbūt todėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriui plagiato atvejų kol kas nagrinėti neteko, nors R.Bučinskienė pripažino, kad tokia problema egzistuoja.
