"ERGO Lietuva" Draudiminių įvykių administravimo skyriaus vadovas Augustas Šernius teigia, kad kai kurios mažesnės draudimo įmonės pagal jų sudarytas avarijų kaltininkų TPCAD sutartis laiku neatsiskaito su didesniais draudikais. Šerniaus teigimu, "ERGO Lietuvai" šiuo metu kiti draudikai skolingi per 167 tūkstančius litų.

Tarp didžiausių skolininkų - "Baltikums draudimas", turintis beveik 70 tūkstančių litų skolą, "Nord/LB draudimas" 44 tūkstančių skola (įskaitant 30 tūkstančių ieškinį teisme), po keliolika tūkstančių skolingos "Baltik garant", "Snoro garantas", "Baltic Polis". Pernai rudenį kitų draudikų skolos bendrovei "ERGO Lietuva" siekė net 300 tūkstančių litų.

Draudimo bendrovės "Lietuvos draudimas" (LD) komunikavimo vadybininkės Žanos Jakevičienės teigimu, 2003 metų gruodį kitų draudikų skolos "Lietuvos draudimui" siekė 200 tūkstančių litų, todėl LD kreipėsi į teismą dėl jų išieškojimo. Dėl negrąžinamų skolų į teismą kreipėsi ir kitos didelės draudimo bendrovės - "ERGO Lietuva" bei "IF draudimas".

Anot Jakevičienės, įdomu tai, kad apie gresiančius teismus sužinojusios skolininkės suskubo grąžinti skolas. "Matyt, tai joms nekėlė abejonių. Tačiau sunku paaiškinti, kodėl tik pateikus ieškinį teismui draudimo įmonės suskubo atsiskaityti", - svarstė Jakevičienė.

Kai kurie draudimo ekspertai stringančius tarpusavio atsiskaitymus vertina kaip signalą, kad kai kurios bendrovės gali pasitraukti iš rinkos.

Bankroto grėsmė

Bendrovės "Draudimo brokeris" direktorius Robertas Šaltis neatmeta galimybės, kad kai kurios Lietuvos draudimo kompanijos gali bankrutuoti. "Ne visos bendrovės turi sukaupusios užtektinai rezervų - nėra atidėjusios pakankamai lėšų galimiems nuostoliams padengti", - sakė jis.

Anot Šalčio, didesnės įmonės rezervui skiria pinigų su atsarga, o kitos dirbtinai susimažina rezervą ir delsia, kai tenka mokėti išmokas - turi sukaupti pinigų, surinkdamos įmokas.

Draudimo brokerio teigimu, kai kuriose nedidelėse įmonėse rezervo trūkumas, lyginant su pagrindiniais draudikais, skiriasi milijonais litų. "Kad tokia bendrovė vieną dieną galėtų išmokėti viską, ką ji įsipareigojusi, jos rezervas turėtų būti padidintas keliais milijonais litų. Jei atsižvelgtume į tuos milijonus, pamatytume, kad ši įmonė yra ne pelninga, o nuostolinga ir turėtų bankrutuoti", - aiškino jis.

Pasak Šalčio, metams pasibaigus tokioms įmonėms labai reikia grynųjų pinigų, kad galėtų padengti žalas, kurios "atsekė" iš praeities. "Iš naujai surenkamų pinigų dengiamos senos skolos ir taip tikimasi išgyventi", - sakė Šaltis. Oficialūs Priežiūros komisijos duomenys taip pat rodo, kad kelių pagrindinių kompanijų rezervuotos sumos draudos įvykiui yra gerokai didesnės nei kitų įmonių rezervuojamos sumos.

Anot Šalčio, problematiškiausia situacija yra neseniai akcininkus pakeitusioje kompanijoje "Nord/LB draudimas", kuriai itin trūksta rezervų.

Vienos rūšies draudimo pavojai

Specialistai atkreipia dėmesį į kitą rizikos faktorių - tai, kad kai kurių Lietuvos draudimo įmonių portfelyje privalomojo draudimo įmokoms tenka didžioji visų įmokų dalis.

Kai kas tai vertina kaip signalą, kad nesėkmingai vystantis šiai draudimo grupei, įmonės veikla gali nukentėti - nepavyktų amortizuoti nuostolių iš kitų draudimo grupių veiklos rezultatų. Ekspertai nurodo, kad privalomasis draudimas yra laikomas vienu rizikingiausių produktų.

Lietuvoje draudimo įmonių portfelio struktūra nėra kontroliuojama, todėl draudikas gali teikti kad ir vieną draudimo paslaugą. Valstybinės draudimo priežiūros komisijos duomenimis, privalomojo draudimo dalis bendrovės "Baltikums draudimas" draudimo portfelyje 2003 metais sudarė 80 procentų, "Baltic polis" - 63 procentus, "Baltik garant" - 62 procentus, "BTA draudimas" - 52 procentus.

Kaip LŽ pripažino komisijos pirmininkas Edvinas Vasilis-Vasiliauskas, pagal pasaulinę praktiką įmonei, kurios draudimo portfelyje yra daugiau nei 30 procentų kurios nors draudimo rūšies, siūloma atkreipti dėmesį į draudimo portfelio struktūrą.

Šerniaus nuomone, didesnėse bendrovėse, kur privalomasis draudikas užima ne tokią didelę draudimo portfelio dalį, net ir nusistovėjus itin mažoms privalomojo draudimo įmokoms sėkmingi kitų draudimo paslaugų pardavimai leidžia tikėtis pelningos įmonės veiklos, nepaisant nedidelių nuostolių vienoje draudimo grupėje. Tačiau dirbančioms beveik vien transporto draudimo srityje bendrovėms tai gali būti itin nuostolinga, mano "ERGO Lietuva" atstovas. Jakevičienės manymu, kai draudimo įmonė koncentruojasi į vienos rūšies draudimo paslaugas, tarkime, privalomąjį draudimą, ji tampa labiau priklausoma nuo tą sritį veikiančių veiksnių.

"Automobilių parkai jaunėja, žala didėja, žmonės dažniau kreipsis dėl žalų asmeniui, kurios taip pat yra linkusios didėti. Be to, nuo gegužės privalomasis draudimas bus teikiamas drauge su žaliąja korta, o Europos šalyse žalos yra nepalyginamai didesnės - dėl nuostolių apskaičiavimų praktikos, naujesnių automobilių ir išvystytos privačios medicinos, kurios paslaugos yra gerokai brangesnės", - aiškino LD atstovė.

Šernius prognozuoja, kad priėmus įstatymą, įteisinantį "europines" draudimo sumas, vidutinė išmoka išaugs. "Įvykių, kurių žala turtui ar asmeniui viršytų 30 tūkstančių litų, dabar nėra labai daug. Tačiau pakanka vienos stambios sumos, kad vidutinė išmoka smarkiai išaugtų", - aiškino jis.

Praėjusią savaitę priėmus įstatymą, nuo gegužės 1 dienos draudimo sumos išaugs keliasdešimt kartų draudimo suma, kurios ribose bus atlyginama žala asmens sveikatai ir gyvybei, sieks 500 tūkstančių eurų (1,725 milijono litų), o turto draudimo suma - 100 tūkstančių eurų (345 tūstančių litų). Šiuo metu turto ir asmens sveikatos draudimo sumos sudaro po 30 tūkstančių litų.

Kainų karas

Kaip LŽ sakė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės biuro direktorius Algimantas Križinauskas, draudimo poliso vidutinė kaina 2003 metais buvo vos 103 litai, nors pagal ekonominę logiką jis turėtų kainuoti 200 litų. "Įmokų dydis grėsmingai sumažėjo. Jeigu kainodaros principai kelerius metus bus ignoruojami, tai tiesiogiai paveiks įmonių finansinius rezultatus", - sakė Križinauskas. Jo teigimu, anksčiau ar vėliau draudikai turės didinti įmokas.

Jakevičienė prognozavo, kad kelias dešimtis kartų išaugus draudimo sumoms, privalomojo draudimo kainos šiais metais padidės ne daugiau kaip 2 kartus. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Algirdo Butkevičiaus manymu, priėmus naują įstatymą draudimo įmokos išaugs 20-25 procentais.

Tiesa, specialistai pabrėžia, kad tiesioginės priklausomybės tarp draudimo sumų ir išmokų nėra išmokų didėjimui daugiau įtakos turės bendras kainų didėjimas. Manoma, kad, Lietuvai tapus ES nare, turėtų sugriežtėti sąvartynų ir automobilių aikštelių reikalavimai, todėl veikiausiai brangs nenaujų automobilių detalės. Didėjančios automobilių, jų detalių bei remonto paslaugų kainos kilstelės ir draudimo išmokų dydžius.

Viskas puiku

Nepaisydami to, mažesnių draudimo bendrovių vadovai, Priežiūros komisija ir Motorinio biuro atstovai vienu balsu neigia problemas dėl draudikų nepatikimumo.

"Atsakingai pareiškiu, kad Lietuvoje nėra nė vienos įmonės, kuri turėtų mokumo ar pajėgumo problemų", - LŽ tikino Križinauskas. Jo manymu, nesusipratimai dėl atsiskaitymų paprastai kyla, jei nepateikiama visa informacija arba įvykiai yra ginčytini. "Mitas, kad smulkios bendrovės yra ne tokios patikimos kaip didžiosios", - sakė Križinauskas.

Draudimo priežiūros komisijos vadovas Vasilis-Vasiliauskas LŽ taip pat teigė, kad nė viena iš 11 privalomojo draudimo paslaugas teikiančių įmonių neturi mokumo problemų ir visos yra pajėgios pris Šimti draudimo riziką. "Baltikums draudimas" generalinis direktorius Albertas Dvaržeckis LŽ tikino, kad neretai didžiųjų draudikų nuogąstavimai dėl kitų draudikų įskolų būna nepagrįsti.

"Žalos nustatymas dažnai būna problemiškas. Kai kurios kompanijos nepagrįstai kelia žalos dydį, mes paskui ginčijamės dėl sumos, todėl atsiskaitymai kartais būna atidedami", - aiškino jis. Anot Dvaržeckio, LD, dėl skolų padavęs į teismą kitus draudikus, ne visais atvejais pagrįstai kreipėsi į teismą. "Jie paklydo tarp savo duomenų. Turime keletą faktų, kad LD iš mūsų reikalauja seniai sumokėtų pinigų", - teigia "Baltikums draudimo" vadovas. Jis tikino, kad jei dėl žalos atlyginimo sumos sutariama, atsiskaitoma pagal nustatytus terminus.

Jis pripažino, kad "Baltikums draudimas" turi didelį privalomosios atsakomybės portfelį, tačiau grėsmės čia neįžvelgia. "Bendrovė lyderiauja pasienio draudimo srityje - užima 33 procentus rinkos, o šio draudimo nuostolingumas tėra 3 procentai. Mes turime didelius mokėjimo rezervus ir tvarkingai dirbame", - tikino Dvaržeckis. Jis užtikrino, kad "Baltikums draudimas" atitinka visus reikalavimus, antraip Draudimo priežiūros komisija neleistų tęsti veiklos.

"Baltic Polis" generalinis direktorius Saulius Pakeltis LŽ teigė, kad bendrovė jokių problemų neturinti, o kitų draudikų išsakytas abejones įvertino kaip konkurencinės kovos metodą.

"Keista, kad dar kartą reikia kalbėti šia tema. Praėjusių metų pabaigoje šiuos klausimus išsamiai išnagrinėjo visų bendrovių, draudžiančių privalomuoju draudimu, atstovai. Susitarėme, kaip šį klausimą pagerinti", - sakė jis. Pakeltis garantavo, kad "Baltic Polis" niekam nėra skolingas ir neturi finansinių problemų. "Juk Priežiūros komisija būtų apie tai pranešusi", - sakė jis.

Pasirinkimo kriterijai įvairūs

Kyla klausimas, ar rinkdamiesi draudimo bendrovę vairuotojai turėtų atsižvelgti vien į poliso kainą ar privalėtų atidžiau įvertinti ir jos galimybes.

Draudimo brokerio "VP draudimas" vadovo Vyganto Zabarausko manymu, klientai, drausdamiesi privalomuoju draudimu, gali būti ramūs - jei draudimo bendrovė bankrutuotų, už jos klientų žalą atsakytų Motorinis biuras. "Formaliai problemiškų bendrovių įsipareigojimus išties perimtų Motorinis biuras. Tačiau klientas susidurtų su nepatogumais, jam tektų sugaišti nemažai laiko", - aiškino Šaltis.

Zabarausko manymu, šiuo metu svarbiausias faktorius yra privalomojo draudimo poliso kaina. Anot jo, draudžiantis privalomuoju draudimu, paslaugų kokybė neturi reikšmės - juk nukenčia trečioji šalis, ir ji rūpinasi gauti išmoką. Šalčio teigimu, draudimo bendrovės patikimumas yra gerokai aktualesnis besidraudžiantiems kasko draudimu. Šaltis mano, kad draudžiantis ir privalomuoju, ir kasko draudimu, patogiau draustis vienoje bendrovėje - taip būtų patogiau, jei autoįvykis įvyktų dėl vairuotojo kaltės ir būtų apgadintas jo automobilis.