Banko "NORD/LB Lietuva" prezidento patarėjas makroekonomikos klausimais, ekonominių tyrimų padalinio vadovas Vadimas Titarenka pateikė prognozes, jog šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 7,5 proc., kitais metais - 6,7 proc. Einamosios sąskaitos deficitas šiemet ir kitais metais turėtų padidėti maždaug po 7 proc. Bendras kainų lygio augimas turėtų pakeisti defliacinius procesus, todėl šiemet viršys 2 proc. infliacijos.
Darbo užmokestis šiemet augs apie 9 proc., kitais metais - 10 proc. arba šiek tiek daugiau. Prognozuojama, kad ir toliau mažės nedarbas. Tai lems ir ekonomikos plėtra, ir stiprėjanti darbo jėgos emigracija. "NORD/LB Lietuva" analitikai numato, kad darbo jėgos brangimui įgaunant pagreitį ūkyje vis labiau bus juntamas įvairių specialybių darbuotojų trūkumas. Tačiau, pasak V. Titarenkos, išliks aktualios struktūrinės nedarbo problemos. Numatomas tam tikras palūkanų normų augimas.
Šiemet ir kitąmet didės fiskalinis šalies deficitas. Artimiausiais metais jis turėtų priartėti prie 3 proc. - prie Mastrichto sutartyje nurodomos ribos, kurios Lietuvai negalima viršyti norint prisijungti prie euro zonos.
"Jeigu žiūrėsime ne dvejus, o ketverius penkerius metus į priekį, tai apima gana pesimistinės nuotaikos. Tie šaltiniai, kurie skatino labai sparčią Lietuvos plėtrą pastaraisiais metais, išseks labai greitai. Darbo jėgos pertekliaus jau dabar neturime. Pigus skolinimosi, kuris buvo ir yra, irgi baigsis", - teigė vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis.
Pasak jo, strateginis šalies tikslas turėtų būti kuo greičiau sumažinti gyvenimo lygio atitrūkimą nuo ES vidutinio lygio ir sugebėti savo produkcija konkuruoti Europos bei viso pasaulio rinkose, todėl reikia skatinti paslaugų ir prekių eksportą. Tačiau tai padaryti gali būti sunku, jeigu nebus investicijų šuolio. Nors investicijų augimo tempas pastaraisiais metais nebuvo mažas, bet, banko "NORD/LB Lietuva" analitikų teigimu, jis vertintinas kaip nepakankamas, turint galvoje pastaruosius dvejus metus gerokai pakilusius įmonių pelno rodiklius ir palankias bankų paskolų išdavimo sąlygas.
Pernai materialinių investicijų apimtis padidėjo panašiai kaip ir BVP iš esmės dėl ūgtelėjusių lėšų statybai. Deja, nepaisant žemo darbo našumo lygio, ryškėjančio kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus ir brangimo bei itin palankių skolinimosi sąlygų, materialios investicijos į įrengimus antri metai iš eilės beveik neaugo.
Be abejo, įmonių modernizavimui bus panaudoti ir ES struktūriniai fondai. Bet, kaip teigia "NORD/LB Lietuva" analitikai, jų dydis per menkas kokybiniam šuoliui, gal tik žemės ūkio sektoriui jų poveikis bus lemiamas.
"NORD/LB Lietuva" analitikai atkreipė dėmesį į tai, kad tiesioginių investicijų srautas 2003-iaisiais buvo mažiausiais nuo 1997 m. "Nors plačiai kabama apie augantį užsienio investuotojų domėjimąsi Lietuva, kol kas didesnio "plyno lauko" investicijų nesulaukta", - sakė R. Rudzkis.
Jis priminė valstybės problemas, kurios mažina mūsų šalies patrauklumą: švietimo ir profesinio rengimo sistema nebeatitinka sparčiai besikeičiančių verslo poreikių, nepavyksta sumažinti biurokratinių kliūčių verslui ir aukšto korupcijos lygio šalyje bei pagerinti teisėtvarkos.
Tų problemų sprendimui pastaraisiais metais itin stigo valstybės biudžeto lėšų. R. Rudzkis apgailestavo, kad biudžeto subalansavimas pastaraisiais metais buvo daugiau siejamas ne su geresniu mokesčių surinkimu, o karpytos išlaidos, tuo pačiu ateičiai atidėtas minėtų problemų sprendimas.
Banko "NORD/LB Lietuva" apžvalgoje nurodyta, kad Lietuva jau ne vieneri metai pagal bendro šalies biudžeto pajamų santykį su BVP tarp ES narių ir kandidačių užima paskutinę vietą, nacionalinio biudžeto įplaukų santykis su BVP pernai dar sumažėjo.
Į banko "NORD/LB Lietuva" pirmosios ekonomikos apžvalgos pristatymą susirinko didelis būrys specialistų iš valstybės ir privačių institucijų, žurnalistų. Tai matydamas banko prezidentas Thomas S. Buerkle (Tomas Burklė) džiaugėsi, kad tokios ekonomikos apžvalgos turi paklausą.
V. Titarenka minėjo, kad bankas Lietuvos ekonomikos apžvalgas leis du kartus per metus - antroji šiemet pasirodys rugsėjį. Be to, bus skelbiamos ir dvi atskirų šalies ekonomikos šakų apžvalgos. Šiemet jos turėtų pasirodyti gegužės ir lapkričio mėnesiais.
Bankas "NORD/LB Lietuva" tik šiemet suformavo analitikų grupę, kuri rengs mūsų šalies ir atskirų jos šakų apžvalgas. Šį banką valdantis Vokietijos "NORD/LB" bankas ypatingą dėmesį skiria makroekonomikos tyrimams ir turi didelį analitikų padalinį.