„Be rizikos kapitalo sunkiai įsivaizduoju valstybės ekonomikos ateitį“, – sakė ūkio ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, rizikos kapitalas, ankstyvosios stadijos rizikos kapitalas – labai svarbi aukštųjų technologijų plėtros sudedamoji dalis. Ekosistema, kurioje cirkuliuoja investicijos į aukštąsias technologijas, pradedant nuo mažų, bet inovatyvių idėjų ir baigiant tarptautinių kompanijų įsitvirtinimu Lietuvoje, yra gyvybiškai svarbi įmonėms, ateityje kursiančioms aukštą pridėtinę vertę – Lietuvos ekonomikos variklį.
Anot vieno iš konferencijos organizatorių, Rizikos kapitalo asociacijos prezidento Šarūno Šiugždos, 2010 metai Lietuvos rizikos kapitalo rinkai yra ypatingi, nes įsteigti pirmieji 3 rizikos kapitalo fondai, investuojantys Lietuvoje. Jo teigimu, pagaliau sparčiai augančios lietuviškos įmonės turi galimybę pritraukti aktyvaus kapitalo. „Džiaugiuosi ūkio ministro Dainiaus Kreivio indėliu į Lietuvos rizikos kapitalą. Jis aktyviai skatina rizikos kapitalo plėtrą“, – teigė Š. Šiugžda.
D. Kreivio teigimu, Lietuva jau subrendo rizikos kapitalui, todėl Ūkio ministerija deda daug pastangų, kad darbai šia kryptimi būtų ne tik tęsiami, bet ir intensyvinami. Norint sukurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką Lietuvai reikalingos inovatyvios įmonės. Ministro manymu itin geras pavyzdys – Izraelio valstybė, kuri rizikos kapitalą pradėjo plėtoti dar 1992 metais. Praėjus vos dešimčiai metų jau buvo skaičiuojami rezultatai. Šiuo metu aukštosios technologijos, inovatyvūs produktai sudaro apie 80 proc. Izraelio eksporto.
Tam, kad Lietuvos rizikos kapitalo vizija taptų realybe, įgyvendinama 3 lygių inovatyvi ekosistema. Pirmąjį lygį, kaip pagrindą ekosistemos egzistavimui, sudaro Lietuvoje jau veikiantys slėniai, aukštųjų technologijų mokslo parkai, kuriuose veikia įmonės, universitetai, tyrimų centrai. Vidurinis lygis – tai idėjų komercializavimas, naujų idėjų pavertimas produktais, galinčiais užimti savo vietą rinkoje. Komercializavimo etape žinomos tarptautinės kompanijos gali naudotis Lietuvoje veikiančiuose tyrimų centruose sukurtais produktais, taip pat investuotojas yra pats suinteresuotas kurti inovatyvią aplinką, kurioje verslas galėtų veikti be trikdžių.
Šiame etape ypač svarbūs naujų įmonių inkubavimo ir ankstyvojo rizikos kapitalo fondai (angl. „Pre–Seed“ ir „Seed“). Pastarieji finansuoja pačią pirminę idėją, turinčią potencialą tapti produktu. Pats mokslininkas ar inžinierius to padaryti negali, o ankstyvojo rizikos kapitalo fondai, įvertinę idėją, suteikia finansavimo sąlygas idėjai tapti produktu.
Tikimasi, kad tokie ankstyvojo rizikos kapitalo fondai Lietuvoje gali pradėti veikti jau 2011 metų pabaigoje. Tam planuojama skirti 30–40 milijonų Lt Europos Sąjungos (ES) lėšų. Šiuo metu Lietuvoje veikia 3 rizikos kapitalo fondai: „Litcapital”, „Baltcap” ir „Verslo angelų fondas”.
Trečiasis inovatyvios ekosistemos lygis – klasterizacijos veikla, kurioje dalyvauja, į grupes besijungiančios įvairių sektorių kompanijos. Tam per įvairias ES paramos priemones skiriama apie 270 milijonų litų ES lėšų. „Šie trys sluoksniai sudaro visą inovatyvią ekosistemą su aiškia vieta rizikos kapitalo ir ankstyvojo rizikos kapitalo plėtra Lietuvoje, kuri tikiuosi, jau per ateinančius 5 metus bus gerokai išvystyta“, – sakė D. Kreivys.
Rizikos kapitalo ir ankstyvojo rizikos kapitalo fondai prisiima labai didelę riziką, finansuodami dar neišbandytas verslo sritis, imasi globoti mokslo ir technologijų naujadarus. Į naujas įmones rizikos kapitalo fondai investuoja pinigus be palūkanų, o grąžą užsitikrina dalyvaujant įmonių veikloje arba padidindamos įmonės vertę. Tinkamus rezultatus pasiekusią įmonę rizikos kapitalistai išvedą į biržą ir stengiasi parduoti savo turimą įmonės akcijų paketą. Taip pasiekiamas svarbiausias rizikos kapitalo fondų tikslas – sėkmingai realizuoti investicijas.
