Pajamos iš turizmo sektoriaus ES 2002 metais sudarė 5 procentus BVP. "80 procentų ES šalių turizmo eksportas yra penktojoje vietoje, o 40 procentų šalių turizmas - vienas pagrindinių pajamų užsienio valiuta šaltinių", - teigė į dešimtąją tarptautinę turizmo, sporto ir laisvalaikio parodą "Vivattur 2004" atvykęs Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Europos regiono atstovo pavaduotojas Andrejus Šlevkovas. Pasaulio ekonomikoje turizmo eksportas sudaro 352 milijardus JAV dolerių per metus ir užima ketvirtąją vietą po maisto produktų, naftos ir kompiuterių eksporto.

Tendencijos pasikeitė

Pasak Šlevkovo, pasaulyje pajamos iš turizmo per metus padidėja maždaug 3 procentais. Turizmas didina užimtumą ir valstybės pajamas, padeda kovoti su skurdu, plėtoti infrastruktūrą: tiesti kelius, statyti oro uostus ir prieplaukas. Kita vertus, turizmas sukelia problemų, nes infrastruktūros plėtra brangiai kainuoja. Kai didėja turistų srautas, didėja ir aplinkos tarša, atsiranda socialinio ir kultūrinio pobūdžio problemų.

2001 metais turizmo srityje atsirado naujų tendencijų. Dėl įvairių priežasčių - ekonomikos nuosmukio, karo, teroro aktų, SARS ir paukščių gripo epidemijų - žmonės mažiau keliauja, vengia tolimų kelionių. "Kartu tai yra pamokos, kad krizėms reikia ruoštis ir mokytis įveikti jų padarinius", - sakė Šlevkovas. Anot jo, dabar daugelis šalių daugiau dėmesio skiria saugumui. Beje, į šią sąvoką įeina ir nuvalyti šaligatviai, ir apšviestos gatvės, ir užsieniečiui suprantami užrašai.

Kainos kils pamažu

Rusijos finansų analitikai prognozuoja, kad Lietuvai kartu su kitomis šalimis tapus ES narėmis ir padidinus kainas iki ES senbuvių kainų lygio turizmo sektorius nukentės labiausiai. "Kainos kils pamažu, kylant atlyginimui, o šuolis gali būti 2006 metais įvedus eurą. Mažai tikėtina, kad kelionės brangs, nes ateina naujų operatorių, didėja konkurencija", - svarstė Valstybinio turizmo departamento Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėja Rima Jakytė.

Anot jos, sunkiausia bus, kol Lietuva prisidės prie Šengeno sutarties, nes iki to laiko turizmo rinkose neturėsime vienodų sąlygų su ES senbuvėmis. "Reikėtų labiau orientuotis į kaimyninių šalių turistus. Čia mūsų pranašumai akivaizdūs: nedideli atstumai, kalbų mokėjimas, ankstesnių metų įdirbis", vardijo Jakytė. Panašiai mano ir latviai. "Vivattur" parodoje jie net pateikė turistinės literatūros lietuvių kalba. "Daugiausia turistų atvyksta iš Lietuvos, Vokietijos, Rusijos", - tvirtino Ingrida Latiša, Latvijos turizmo plėtros agentūros Administracinio skyriaus vadovė.

Trūksta informacijos

Vis dėlto pasauliui Lietuva yra naujas turizmo regionas, bendro Baltijos jūros šalių regiono dalis. "Geriausiu atveju užsienio šalių turistai žino apie Lietuvą (šalį), bet neturi informacijos apie jos turizmo sektoriaus galimybes, paslaugų kokybę", priminė Šlevkovas. Pasak jo, reikia turėti omenyje, kad didėja individualus turizmas. Žmonės dažniausiai renkasi ne šalį, o poilsio formą, kelionės tikslą - praleisti romantišką savaitgalį, apžiūrėti architektūros ansamblį, pajodinėti gražiose apylinkėse. "Lietuva turi ką pasiūlyti: turtingas kultūrinis paveldas, puiki gastronomija, gyvos kaimo tradicijos, bet apie tai per maža informacijos tiek internete, tiek spaudiniuose", - sakė Šlevkovas. Anot jo, narystė ES padarys Lietuvą labiau pažįstamą, pagerins jos, kaip saugios šalies, įvaizdį.

Konkuruos kokybe ir kaina

Turizmo galimybių reklamai, rinkodarai šiemet Lietuva skyrė 1,5 milijono litų, bet to per maža. Pavyzdžiui, Kipras savo turizmo galimybių reklamai vien Rusijoje skiria 2 milijonus JAV dolerių per metus. "Reikia stiprinti regioninį bendradarbiavimą, sujungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos pastangas bei lėšas", - patarė PTO atstovas. Paslaugos kokybė ir kaina yra pagrindinės konkurencinės kovos priemonės. "Įstojus į ES didės ne kainos, o kelionių diferencijavimas: vieni rinksis pigias, kiti brangesnes. Juk konkuruos ne tik turizmo firmos, bet ir vežėjai. Tikiuosi, padaugės tiesioginių skydžių", - vylėsi Remigijus Kertenis, kelionių organizatoriaus "Omnituras" direktorius.

"Pigios kelionės, informacija ir galimybė rezervuoti vietas viešbučiuose, išsinuomoti automobilį per internetą didina šalies patrauklumą, jos konkurencingumą", - tikino Šlevkovas.

Lietuvoje internetinės paslaugos pamažu plėtojamos, bet susisiekimas su Vakarų Europa tebėra brangus ir komplikuotas: pigių skrydžių kompanijų nėra, tiesioginių skrydžių nedaug, keleivinių jūrų keltų - nė vieno, geležinkelis į Varšuvą - prieškarinio lygio, automobilių keliai per Lenkiją artimiausiais metais nelabai pagerės.