„Vykstanti pensijų reforma mažino valstybės ir didino rinkos vaidmenį, nes dalį savo pajamų žmonės perkėlė į rinką. Tačiau nėra aišku, kokią dalį pajamų reikia atidėti senatvei, nes nežinia, ką nupirksi už tą pensiją po 40 metų, kaip ši suma atrodys tuometiniame fone. Šiuo atveju logiškas patarimas būtų atidėti daugiau pinigų. Tačiau – kiek? Jei ateičiai perkeli daug pinigų, prasčiau gyveni dabar. O prognozuoti, kiek padidės atlyginimai ir šoktelės kainos, mes negalime.

Valstybė tokio neapibrėžtumo išvengia mokesčiais – nereikia planuoti algų po 30 metų. Kita vertus, jei jos bus du kartus didesnės, du kartus bus surinkta daugiau lėšų per mokesčius, todėl ir pensijos bus didesnės“, - teigė ekonomistas Seime surengtoje konferencijoje „Socialinė rinkos ekonomika: atsakas į globalios ekonomikos krizę?“

Taigi privatūs pensijų fondai, anot pranešėjo, negali užtikrinti pensijų, susijusių su atlyginimų ir kainų kitimu. Šių pensijų dydis yra atsitiktinis – atidedama per daug arba per mažai. Na, nebent netyčia pataikoma.

Romas Lazutka

„Dažnai teigiama, kad privačios pensijos nepatirs „kracho“ kaip valstybinės, kurioms lėšos mažėja mažėjant dirbančiųjų skaičiui. Kitaip tariant, jei pinigus sumokame „Sodrai“, juos išleidžia dabartinis pensininkas, o sau atidėti pinigai augina palūkanas. Realiame gyvenime ne visai taip“, - tikino R. Lazutka.

Žmogus, atidėdamas pinigus pensijai, perka akcijas, kurias vėliau parduoda. Tai leidžia jam nepriklausyti nuo savo vaikų kartos, kaip valstybinės pensijos atveju. Tačiau kam jis šį savo turtą parduoda? Dirbantiems žmonėms, kurie lygiai taip pat kaupia savo pensiją. Jei ši karta yra negausi, paklausa yra nedidelė, todėl akcijų kaina krenta ir gauta galutinė suma tampa mažesnė nei tikėtasi.

Tuo tarpu valstybinei pensijai atidedamus pinigus naudoja dabartinis pensininkas. Jiems moka dabar dirbantys pensininkai, kurie savo pensiją po 20-30 metų gaus iš savo vaikų. Žinant tendencijas, kad bendrasis valstybės produktas ir žmonių atlyginimai auga, tikėtina, kad jų pensijos, lyginant su dabartinėmis, taip pat proporcingai didės.

„Neteigiu, kad valstybinės pensijos augs, o privataus kapitalo – ne. Jei augs šalies ekonomika, augs ir vienos, ir kitos. Tačiau noriu parodyti, kad pensijos dydis nepriklauso nuo finansavimo metodo, bei išsklaidyti iliuziją, kad auga tik kaupiamosios pensijos, o valstybės – ne, kadangi nėra kaupiami pinigai“, - teigė pranešėjas.