Ūkio ministerija (ŪM) artimiausiu laiku rengiasi Vyriausybei teikti atnaujintą Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Jame numatyta, kad nuo 2012 metų bankrutuoti galėtų skolų neišsimokantys fiziniai asmenys, jei jų įsipareigojimų suma didesnė nei 25 minimalios mėnesinės algos - šiuo metu tai būtų 20 tūkst. litų.
Nepaisant bankininkų ir kai kurių ekspertų abejonių, galutiniame projekto variante atsirado nuostata, jog bankrutuoti turės teisę ir gyventojai, įsiskolinę iki priimant šį įstatymą.
Jei būtų priimtas ŪM siūlomas įstatymo variantas, bankroto kelias, siekiant atsikratyti skolų kupros, būtų ilgas ir nelengvas. Skoloms padengti tektų išparduoti visą savo turtą, skolininkas turėtų kreditoriams pervesti visą atlyginimą, pasilikdamas tik nedidelę sumą pragyventi sau ir savo šeimai. Skolų likutis būtų nurašytas tik po penkerių metų, jei jo nebūtų suspėta grąžinti.
Numatyta ir saugiklių, kad bankroto galimybe nepasinaudotų nesąžiningieji. "Bankroto byla negalėtų būti keliama asmeniui, kuris per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo tapo nemokus dėl savo nesąžiningų veiksmų ar savo žalingų įpročių, taip pat jei paaiškėtų, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai", - nurodo ŪM Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento direktorė Audronė Railaitė.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, prasiskolinęs žmogus neturi jokios galimybės nurašyti skolų, net jei akivaizdu, kad jis nepajėgus jų sumokėti iki savo amžiaus galo. Yra ir kita medalio pusė - kai skolos iš tokio asmens išieškomos neribotą laiką, jis nėra suinteresuotas turėti legalių pajamų ir oficialiai įgyti turto. Tai reiškia, kad jam belieka arba dirbti „šešėlyje", arba visą gyvenimą skursti.
