Lietuvos verslas visada domėjosi Baltarusijos rinka ir skatino politikus suartėti su šiuo kraštu, nors ne vienas verslininkas, turėjęs reikalų Baltarusijoje, supranta, kokia tai nenuspėjama šalis ir kokie ten įstatymai bei juos vykdantys pareigūnai, kurių valios įkaitu gali tapti labai greitai.
Krizę išgyvenantis Lietuvos verslas, ieškodamas naujų rinkų produkcijai ir naujų investavimo galimybių, vis dažniau savo žvilgsnį kreipia į Baltarusiją, o ši vis žada keistis į gera. Bet ar ji pasikeis? Jeigu taip, kaip tokie pokyčiai paveiks verslo aplinką šioje šalyje? Į kokias kliūtis ir iššūkius, su kuriais galima susidurti Baltarusijos rinkoje, atkreipia mūsų dėmesį tos šalies ekonomistai, teisininkai ir verslo ekspertai? Pagaliau, kas laukia pačios Baltarusijos ekonomikos, apie kurios žlugimą daug metų kalba Vakarų ekonomistai?
Kas laukia Baltarusijos ekonomikos?
Pradėkime nuo Baltarusijos ekonomikos būklės, kurią Vakarų ekonomistai ir vietos specialistai ir toliau vertina skirtingai. Tiesa, dabar, nors ir paradoksalu, ekonomikos gyvumo ženklus Baltarusijoje pastebi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai. Tai matydama džiūgauja šios šalies valdžia, tačiau Baltarusijos ekonomistai kalba apie krizę ir net gresiantį finansinių įsipareigojimų nevykdymą.
TVF, atsižvelgdamas į naujas plėtros tendencijas, neseniai gerokai padidino Baltarusijos ekonomikos augimo rodiklius. Buvo prognozuota, kad 2010 m. ji augs 2,4 proc., o dabar pripažįstama, kad šis augimas sieks net 7,2 procento. Savo augimo tempu Baltarusija aplenks Rusiją, Ukrainą, Kazachstaną ir daugelį kitų Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) narių. Tačiau, žinoma, svarbu ir tai, nuo kokio lygio ekonomika auga, be to, svarbu suvokti, ar nėra kitų rimtų problemų Baltarusijos ekonomikoje, kurias linkusi ignoruoti pozityviai šiuos TVF duomenis įvertinusi šalies valdžia.
Pasak Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos, šie metai Baltarusijos ekonomikai buvo tikrai geri. Kalbėdamas apie situaciją šalyje, jis labai džiaugėsi šalies laimėjimais žemės ūkyje ir pridūrė, kad gerai reiškia tai, jog yra ir ko patiems pavalgyti, ir kuo vaikus pamaitinti, ir kuo apsirengti. A. Lukašenka kategoriškai atmeta galimo finansinių įsipareigojimų nevykdymo perspektyvą, apie kurią užsimena kai kurie šalies ekonomistai. Tarp jų – ir Jaroslavas Romančiukas.
Šis žinomas šalies ekonomistas teigia, kad netrukus Baltarusijoje gali pradėti stipriai augti kainos ir užgriūti milžiniška infliacija. J. Romančiukas sako, kad jeigu pasitvirtintų juodasis scenarijus, Baltarusijos rublį gali tekti devalvuoti net iki 50 procentų. Žinoma, šis žmogus gali turėti ir savų interesų nupiešti labai niūrią Baltarusijos ateitį, jeigu ją ir toliau valdys prezidentas A. Lukašenka. J. Romančiukas dalyvaus šių metų gruodį įvyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose, kurių negali tikėtis laimėti, jei nekritikuos valdžios.
Bet J. Romančiuko mintį dėl gresiančių problemų Baltarusijos ekonomikai palaiko ir kitas šalies ekonomistas, analizių centro „Strategija“ vadovas Leonidas Zaiko. Anot jo, Baltarusijos gyventojai ir patys nežino, kas jų laukia netolimoje ateityje, tad iki šiol gyvena nuotaikomis, jog ekonomika yra visai geros būklės. Bet, kaip pažymi L. Zaiko, šiuo metu Baltarusijos prekių kainos užsienyje nukrito apie 30 proc., o pačioje Baltarusijoje jos išaugo 15 proc., tad visa tai tikrai negali paveikti šalies ekonomikos.
Dar viena šalies ekonomistė Marija Akulova iš Baltarusijos ekonomikos centro pripažįsta, kad Baltarusijos ekonomika pasiekė gerų rezultatų 2009–2010 m., tuo metu, kai, pavyzdžiui, Lietuva giliai klimpo į ekonominę krizę. Baltarusijoje augo bendrasis vidaus produktas (BVP) ir realus darbo užmokestis, mažėjo infliacija. Bet ir ši ekonomistė atkreipia dėmesį į svarbiausią ateities problemą Baltarusijoje – didelį einamųjų sąskaitų balanso deficitą, kuris gali paveikti ir, jos nuomone, netrukus paveiks Baltarusijos rublio kursą.
Problemą dėl augančio einamųjų sąskaitų balanso deficito Baltarusijoje pastebi ir TVF, kaip jau minėjome, gana pozityviai įvertinęs ekonomikos pokyčius šioje šalyje. Anksčiau TVF prognozavo, kad šis deficitas 2010 m. sudarys 10,4 proc. BVP, tačiau dabar pripažįstama, kad jis gali siekti ir 14 procentų. Panašus deficito lygis gali išlikti ir kitais metais.
Be to, TVF buvo priverstas keisti ir prognozes dėl anksčiau numatyto galimo infliacijos metinio lygio kritimo. Vietoj anksčiau planuotų 6,2 proc. infliacija sudarys 7,4 proc., o vartojimo prekių kainos gali kilti iki 10,8 procento.
Daugumą šių pokyčių sukėlė pasikeitusios naftos tiekimo iš Rusijos į Baltarusiją aplinkybės. Šalies ekonomika patyrė didžiulį šoką po to, kai Rusija įvedė muito mokesčius 70 proc. į Baltarusiją tiekiamos naftos. Be to, taip pat paaiškėjo, kad ankstesnį ekonomikos augimą skatino finansinė pagalba ir paskolos, kurias Baltarusija gavo iš Rusijos ir TVF. Bet, esant įtemptiems santykiams su Rusija, šiandien tikėtis tokių pat kaip anksčiau finansinių injekcijų į Baltarusijos ekonomiką, matyt, neverta.
TVF kreditų likučius Baltarusija jau baigia panaudoti, o naujų kreditų, kuriuos Minskas labai norėtų gauti iš TVF, kol kas tikėtis sunku. Vargu ar iki prezidento rinkimų Baltarusijos valdžia galės sutikti su šios paskolos teikimo sąlygomis, visų pirma susijusiomis su privatizacijos procesu šioje šalyje. Pasak Baltarusijos ekspertų, vienintelė viltis, kaip būtų galima palaikyti šio krašto ekonomikos lygį – paskolos iš Kinijos, bet galima spėti, kad jeigu jos ir bus suteiktos, tai tik su sąlyga, kad Kinijos prekės be kliūčių užplūstų Baltarusiją.
Kas laukia Lietuvos verslo Baltarusijoje: šviesioji pusė
Taigi ko gali tikėtis Lietuvos verslas Baltarusijoje, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes?
Visi Baltarusijos ekonomistai pripažįsta, kad, susiklosčius tokiai situacijai, Minskas neturės kito kelio, kaip tik pradėti plačią ir ilgalaikę privatizacijos programą. Kitaip valdžia gali nebeturėti pakankamai pinigų valstybės biudžete.
O būtent privatizacija šiandien ir yra viena galimo intereso, kurį pastaruoju metu rodo ne tik šalių kaimynių verslininkai, bet ir jų kolegos iš kitų Europos Sąjungos valstybių, priežasčių. Nelabai atsilieka ir savo interesus Baltarusijoje reikšdamas Rusijos verslas, taip Minskui įteikdamas galingą kortą konflikte su Maskva. Juk jeigu Rusija ir toliau spaus Baltarusiją, ši gali apriboti rusų verslininkams galimybę dalyvauti pyrago dalybose. Dėl to kitų šalių verslininkai tik apsidžiaugtų.
Iki šiol Minskas labai nenoriai sutiko atsisakyti viso savo šalies turto kontrolės. Baltarusija, matyt, yra mažiausiai į priekį privatizacijos link pažengusi Vidurio ir Rytų Europos valstybė. Bet galimybė gauti naujus kreditus iš TVF susieta būtent su privatizacijos perspektyva.
Pasaulio banko skyriaus, atsakingo už Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą, direktorius Martinas Raiseris neseniai pareiškė, kad iš Baltarusijos tikimasi tuo pat metu vyksiančių dviejų privatizacijos procesų. Raginama parduoti ne tik vidutinio dydžio įmones, kurios galėtų dominti ir Lietuvos investuotojus, bet ir strategines įmones, kurių jau laukia stambiojo verslo atstovai. O TVF nurodė dar ir savo sąlygas: po privatizacijos negali būti suteikta garantijų, kad tose įmonėse išliks toks pat darbuotojų skaičius kaip šiandien.
Net ir tada, kai procesai jau bus įvykę, neturėtų būti trukdoma keisti privatizuotų objektų veiklos pobūdžio. Iki prezidento rinkimų Baltarusijos valdžia su tuo sutikti jokiu būdu negali, nes taip nesunku pralaimėti ir pačius rinkimus, bet Baltarusijos ekonomistai mano, kad po rinkimų valdžia neturės kito kelio.
Vasarą įvykę bandymai privatizuoti tris pramonės įmones gali būti laikomi paskutiniais Minsko žingsniais, bandant pasipriešinti spaudimui iš užsienio dėl šio proceso sąlygų. Šiame etape nebuvo norinčiųjų dalyvauti, bet visa tai įvyko dėl to, kad privatizuoti buvo pasiūlytos gana nepatrauklios įmonės ir juo labiau be minėtų TVF iškeltų sąlygų. Visi supranta, kad toliau privatizacija vyks investuotojams daug palankesnėmis sąlygomis.
Be to, neseniai Baltarusijos valdžia pareiškė, kad rengia ir kitų priemonių paketą, siekdama paskatinti užsienio kapitalo atėjimą. Sakoma, kad netrukus pasirodys preferencinių priemonių paketas užsienio investuotojams, bus sukurtas naujos redakcijos Investicijų kodeksas, palankus užsienio kapitalui. Bet, svarbiausia, teigiama, kad netrukus Baltarusijoje bus sukurtas naujas Mokesčių kodeksas, kuris turėtų įsigalioti nuo 2011 m. sausio 1 dienos.
Žadama, kad naujame Muitų kodekse bus keletas labai svarbių naujovių. Kaip teigia Baltarusijos mokesčių ir rinkliavų ministerijos Vyriausiosios valdybos viršininkė Ala Sundukova, šiame kodekse bus atsisakyta transporto mokesčio ir mokesčio už paslaugas. Atsisakyta ir išankstinių mokesčių, skaičiuojamų nuo pridėtinės vertės ir akcizų. Šiomis priemonėmis siekiama, kad verslas turėtų daugiau apyvartinių lėšų, kurias galėtų investuoti. Kodeksas turėtų Baltarusijos mokesčių sistemą priartinti prie europietiško modelio.
Apie galimus valdžios požiūrio į užsienio investuotojus pokyčius byloja ir tai, kad užsienio verslininkams dabar bus leista savo produkciją ar savo verslo asociaciją, įsteigtą Baltarusijoje, vadinti pagal savo šalies ar tautos pavadinimą. Pavyzdžiui, dabar galės pasirodyti ir tokia produkcija kaip prancūziškos bandelės, įsteigta ir tokia organizacija kaip Lietuvių verslininkų asociacija Baltarusijoje.
Žinoma, jeigu Lietuvos verslininkai tam ryšis. Norint suvokti šių pokyčių simbolinę reikšmę, svarbu žinoti, kad ir dabar šios šalies verslininkai negali savo pagamintos produkcijos ar įsteigtos organizacijos vadinti tokiu pavadinimu, kuriame būtų žodis Baltarusija arba baltarusių. Anksčiau tokie draudimai galiojo ir užsienio investuotojams.
Kas laukia Lietuvos verslo Baltarusijoje: tamsioji pusė
Atsižvelgiant į visus šiuos naujus Baltarusijos valdžios siūlymus, juo labiau suvokiant, kad neišvengiamai artėja privatizacijos procesai, investicijos į Baltarusijos ekonomiką galėtų atrodyti kaip kelias į verslui pažadėtąją žemę. Tačiau, norint suvokti, kas dar skiria verslo aplinką Baltarusijoje nuo tos, kuri vadinama europietiška ir kurią žada dabar kurti Baltarusijos valdžia, svarbu išgirsti ir tai, ką sako šios šalies ekspertai ir teisininkai, ko jie pataria saugotis Lietuvos ir kitų šalių verslininkams Baltarusijoje.
Ir Tarptautinės finansų korporacijos, investavusios Baltarusijos rinkoje, ekspertas teisės klausimais Valerijus Fadejevas, ir juridinės grupės „Verdikt“ vadovas Ilja Latyševas pripažįsta, kad, neatsižvelgiant į gražias kalbas apie palankią verslo aplinką Baltarusijoje, vis dėlto dar yra nemažai problemų, kylančių iš valdžios požiūrio į verslą. Išskirtinos tokios problemos kaip įstatymų bazės nestabilumas, dažnas ir didelio masto valstybės institucijų kišimasis į verslo santykius, nepakankamos nuosavybės teisės garantijos ir sudėtinga mokesčių administravimo sistema.
Ir praėjusiais metais buvo žadėta, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įvesta Mokesčių kodekso Ypatingoji dalis gerokai supaprastins mokesčių sistemą šioje šalyje, nes turėjo būti panaikinti visi kiti mokesčius reguliuojantys įstatymai ir teisės normos. Bet taip neatsitiko. Dalis senųjų normų liko galioti, o prie jų prisidėjo ir Prezidento įsakai, kurie supainiojo ir taip gana komplikuotą mokesčių sistemą Baltarusijoje.
Kaip bus po 2011 m., įvedus naujos redakcijos visą Mokesčių kodeksą, neaišku. Savaime suprantama, visi tikisi, kad bent jau šį kartą bus žengtas esminis žingsnis, mokesčių sistemai suteikiant daugiau aiškumo, bet, kita vertus, visi supranta, kad Baltarusija visada išsiskyrė labai komplikuota mokesčių sistema.
Prezidento dekretai – dar vienas veiksnys, nuo kurio, pasak tos šalies ekspertų, priklauso verslo aplinka šalyje. Šie dekretai turi didesnę teisinę galią nei įstatymai, bet įdomiausia tai, kad, pasak ekspertų, šie teisės aktai neretai, ypač mokesčių srityje, priimami atgaline data. Tada verslininkas gauna baudas iš kontroliuojančiųjų tarnybų už mokesčių įstatymų, kurių tuo metu nebuvo, bet jie buvo priimti vėliau, nesilaikymą.
Baltarusijoje iki šiol išliko ypatinga santykių tarp verslininkų ir juos kontroliuojančių tarnybų specifika. Kiekviena tokia tarnyba iš anksto gauna planą, kiek baudų turi skirti verslininkams, todėl kontrolė paremta vienu principu: surasti pažeidimus. Žinoma, valdžios privilegijuotų verslininkų jokia tarnyba neliečia. Vidutinė bauda įmonei yra 3 tūkst. dolerių, o konkrečiam asmeniui, įmonės vadovui – apie 300 dolerių. Tačiau pagal įstatymus verslininkas gali patirti ir daug rimtesnių sankcijų, pavyzdžiui, jo prekės ar pelnas gali būti konfiskuoti. O teisme nelengva rasti teisybę, nes, kaip teigia Baltarusijos ekspertai, teismai dažnai gina tik valstybės poziciją.
Pusiausvyra tarp šviesiosios ir tamsiosios pusės
Bet realiame gyvenime nebūna taip, kad būtų žengiama tik šviesiąja kelio puse arba tik tamsiąja. Ir Baltarusijoje esanti praktika panaši į verslo praktiką kituose NVS kraštuose. Bet šiuose kraštuose, kaip ir Baltarusijoje, mūsų verslininkai stengiasi rasti kelią. Ir jį suranda.
Lietuvoje daug kalbama apie stambų Ūkio banko investicinės grupės projektą Minske – 250 mln. eurų vertės sporto ir laisvalaikio centro statybas. Tačiau spalį paaiškėjo, kad dar dvi Lietuvos verslo grupės – Visvaldo Matijošaičio vadovaujami „Vičiūnai“ ir Augustino Rakausko vadovaujami „Senukai“ su savo partneriais „Žabolis ir partneriai“ – taip pat yra tvirtai nusiteikusios vykdyti investicinius projektus Baltarusijos rinkoje.
Šį dar vieną rimtą Lietuvos verslininkų žingsnį pastebėjo ir Baltarusijos žiniasklaida. Teigiama, kad „Vičiūnai“ perdirbs jūros produktus ir statys logistikos centrą šioje šalyje, o „Senukai“ su grupe „Žabolis ir partneriai“ nori Gardine ir Gardino srityje atidaryti naują prekybos centrą, kuriame būtų prekiaujama ūkinėmis ir buitinėmis prekėmis, o tada sukurti kasdienio vartojimo prekių parduotuvių tinklą. Ir vieni, ir kiti į Baltarusiją įžengė kaip partnerius šioje šalyje pasirinkę geras pozicijas turėjusius verslininkus. „Senukai“ su savo partneriais šiais metais Minske jau atidarė didžiulį prekybos centrą „Oma“, tačiau ten prie projekto prisijungė ir suomių bendrovė „Kesko“.
Lietuvos verslo desantas į Baltarusiją pajudėjo po to, kai prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu daugiau nei prieš metus įvyko Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos vizitas į Vilnių ir buvo surengtas bendras Lietuvos ir Baltarusijos verslo forumas. Vėliau, šių metų pavasarį, Lietuvos verslininkų delegacija lankėsi Minske, kur susitiko su šios šalies vadovu.
V. Matijošaitis pabrėžė, kad Baltarusijos rinkai bendrovė „Vičiūnai“ savo produkciją tiekė daugiau nei 15 metų, bet iki šiol tai galėjo daryti tik iš Kaliningrado srities, kur pradėjo savo gamybą, adresuodama ją Rusijos ir kitų NVS valstybių rinkai, o dabar prekes Baltarusijai jau galės gaminti įmonėje, kuri įsikuria Minsko laisvojoje ekonominėje zonoje. Be to, čia pagaminta produkcija galės per mažiau nei dieną pasiekti svarbiausius Rusijos ir Ukrainos miestus, todėl Baltarusijoje nuspręsta įkurti ir logistikos centrą.
Galima spėti, kad į Baltarusijos rinką netrukus žengs ir kitos Lietuvos verslo grupės. Kai kurios su partneriais jų galbūt norės dalyvauti ir privatizacijos procese. Labai svarbia papildoma paskata investuoti į gamybą Baltarusijoje taps ir Muitų sąjungos, o vėliau – galbūt ir vienodos ekonominės zonos sukūrimas posovietinėje erdvėje.
Netrukus tas, kas investuos į gamybą Baltarusijoje, Rusijoje ar Kazachstane, galės be kliūčių, o svarbiausia, be muitų vežti prekes į šias tris valstybes. Kol kas Muitų sąjunga veikia su įvairiomis išimtimis, bet manoma, kad po kelerių metų šių išimčių bus atsisakyta. Lietuvos verslui kaimynė Baltarusija gali tapti realiais vartais į posovietinių valstybių rinką, o raktus nuo vartų nori turėti ne vienas.
