„Problema yra į viešuosius darbus nusiųsti ne išsilavinimą turinčius, o jo neturinčius“, - antradienio susitikime su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sakė M. Balašaitis. Jis pridūrė, kad būtent neišsilavinę bedarbiai kratosi viešųjų darbų, įsivaizduoja, kad tai per žema.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas primena, kad viešieji darbai – tai ne vien tik gatvių šlavimas. „Bedarbis mokytojas gali dienos centre padėti vaikams iš probleminių šeimų paruošti pamokas. Tai anaiptol nėra žmogų žeminantis dalykas, o priešingai - prasmingas“, - LPK konsultaciniame posėdyje, skirtame aptarti pasiūlymams dėl paskatų dirbti išsaugojimo socialinės paramos sistemoje ir paramos veiksmingumo didinimo, pavyzdį pateikė ministras.
Tuo tarpu LPK narys, Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidentas Rimvydas Velička įtariai žiūri į bedarbių siuntimą atlikti visuomeninę veiklą. Jam užkliuvo siūlymas bedarbius siųsti ne tik į viešuosius darbus, bet ir į visuomenines organizacijas.
Pasak jo, tai pavojinga, nes tikrieji veltėdžiai tiesiog įsirašys „į visokius caritus“, darbą nebūtinai atliks, o „babkes už tai gaus“. Jis siūlo išbraukti tokią galimybę ir palikti tik įpareigojimą dirbti viešuosius darbus.
Pramonininkai įsitikinę, kad prievolė dirbti viešuosius darbus yra tinkama priemonė atsijoti fiktyvius bedarbius nuo tikrųjų.
„Tas, kuris yra tikras bedarbis, tikrai sutiks dirbti viešus darbus“, - mano LPK viceprezidentas, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių bei Liftų įmonių asociacijų prezidentas Jonas Guzavičius.
DELFI paklaustas, ar, žinodamas apie tokį nelegalaus darbo atvejį, pranešė atsakingoms institucijoms, M.Aleliūnas prisipažino, kad to nepadarė: „Nelėkiau pranešti, nes tai nėra vienetinis atvejis. Galima man prikišti, kad turėjau bėgti į Mokesčių inspekciją, bet aš juk viso turgaus neišvaikysiu. Jei vieną žmogų išimsi iš sistemos, ta sistema nepasikeis. Aš žiūriu į tai, kaip į sisteminį reiškinį. Taip yra ir tęsiasi ne pirmus metus .
Darbo biržos vadovas M.Balašaitis sutiko, kad gydymo įstaigų išduodamų sveikatos pažymų tvarką reikia griežtinti.
Atliekamos apklausos rodo, kad net 54 procentai oficialaus darbo neturinčių asmenų gauna su įvairia darbo veikla susijusių pajamų. Nedirbančiam socialinės pašalpos gavėjui darosi neracionalu oficialiai dirbti, nes dėl uždarbio prarandama teisė į pašalpas. Tuo tarpu šeimą turintys, nekvalifikuotą darbą dirbantys asmenys, nedisponuoja didesnėmis lėšomis nei gaudami paramą, nes atlyginimas už nekvalifikuotą darbą yra menkas. Vis aktualesne problema tampa ilgalaikiai socialinių pašalpų gavėjai. Valstybė susiduria su iššūkiu, kaip sukurti socialinės paramos sistemą, kuri skatintų paramos gavėjus dirbti ir įsitvirtinti darbo rinkoje, o ne naudotis gaunamomis pašalpomis.