Antradienį konferenciją „Bankų vaidmuo krizėje ir verslo – bankų santykių ateitis“ surengusi Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (LSVVT) parengė nutarimo projektą, kuriame numatyta siūlyti nustatyti sąžiningą bankų sutarčių sudarymo, keitimo ar nutraukimo administravimo mokesčio dydį, apriboti ir reguliuoti privatų laidavimą už juridinius asmenis, įtvirtinti kreditoriaus pareigą raštu per nustatytą terminą pateikti motyvuotus atsakymus į kliento pretenzijas ir paklausimus.
Tarybos atstovų nuomone, tai vaistai, galintys padėti palengvinti smulkių ir vidutinių verslininkų gyvenimą.
„Konferencijos poreikis iškilo dėl to, kad bankų finansavimo krizė tęsiasi net 22 mėnesius, tuo tarpu Vyriausybė ir Seimas šios problemos nesprendžia. Kadangi geranoriškai susitarti su bankais ir juos atstovaujančiomis asocijuotomis struktūromis nepavyko, matome būtinybę etišką bankų veiklą garantuoti priimant atitinkamus įstatymus“, – sakė LSVVT valdybos narys Saulius Žilinskas.
Anot jo, šiuo metu Seime jau įregistruotos įstatymo pataisos, kad bankai privalo per 30 dienų atsakyti į klientų klausimus bei skundus ir tai daryti nemokamai. Bankai esą laikosi išdidžiai ir nebendradarbiauja su klientais.
Smulkiuosius piktina ir bankų imamas sutarties sudarymo mokestis.
Bankų paskolų portfelis traukiasi nuo 2008 m. lapkričio, bendras paskolų nuosmukis sudaro 12,5 proc.
Konferencijoje pranešimą skaitęs analitikas Stasys Jakeliūnas tvirtino, kad bankai kartu su valdžios ir priežiūros institucijomis turėtų prisiimti atsakomybę dėl krizės reiškinių Lietuvoje, kartu siekti stabilizuoti padėtį ir koordinuotai bei sistemiškai spręsti santykių su bankų klientais problemas.
„Deja, sisteminių sprendimų labai mažai matome. Vienas iš paprastų principų, kuris galėtų būti naudojamas, yra tai, kad turto nuvertėjimas arba atlyginimų tam tikruose sektoriuose sumažėjimas negalėtų būti pagrindas bankui peržiūrėti paskolos sutartį ir taikyti vienašališkas sankcijas “, – siūlė analitikas.
Taip pat, anot jo, visi esminiai scenarijai, kurie gali laukti kliento, turi būti surašyti ant vieno puslapio ir pasirašyti besiskolinančio žmogaus, kad jis supranta padarinius.
Kai kuriems skolina netgi per lengvai
Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas tvirtina, kad bankai su verslu diskutuoja ir bendradarbiauja, o kai kurioms įmonėms netgi skolinama pernelyg lengvai.
„Aš manau, kad bankai per daug palankiai skolina ir man kelia didelį susirūpinimą pakankamai lengvas bankų skolinimas, vėl vyksta galbūt netgi šiek tiek bankų lenktynės“, Jeigu Lietuvos paskolų sąlygas palygintume su kitomis šalimis, jos tikrai nėra niekuo prastesnės, geroms įmonėms jos yra netgi mažesnės nei Lenkijoje ar toje pačioje Vokietijoje“, – tvirtino jis.
Anot bankų asociacijos vadovo, dalis LSVVT siūlymų yra parengta nenorintiems atsiskaityti už paskolas ir tik dar labiau apsunkintų skolinimą.
Anot S. Kropo, nėra tokių atvejų, kad bankai nebendrautų su savo klientais, bankai yra pasirašę geros praktikos kodeksą, kurio laikosi.
DELFI primena, kad ypač sugriežtėjusį paskolų išdavimą bankai aiškino padidėjusia rizika dėl bankrotų ir patrauklių finansuoti projektų nebuvimu.
