Mokomės sau

Pirmoji mūsų pašnekovė Rūta Merkytė Nyderlanduose studijuoja jau antrą specialybę. „Kadangi Lietuvoje įgijau žurnalistikos bakalaurą ir norėjau ekonomikos studijų, geriausia, ką man galėjo pasiūlyti Utrechto universitetas, – sutrumpintos ekonomikos bakalauro studijos. Taip yra todėl, kad Lietuvoje įprasta visus visur priimti, o Nyderlanduose tokia praktika neegzistuoja“, – dėsto pašnekovė.

Prieš važiuodama studijuoti, Rūta manė, kad savo kurse tikriausiai bus vyriausia studentė, tačiau – anaiptol. „Mano kurse buvo ir tokių žmonių kaip aš. Vienas amerikietis, įgijęs politikos mokslų bakalaurą, prasidėjus krizei JAV ir tuo metu kaip tik netekęs darbo, sugalvojo, kad studijos yra ta veikla, kuria jis gali užsiimti. Kinas savo šalyje baigė inžinerijos bakalauro studijų programą, tad iš naujo studijuoja ekonomiką, – sako pašnekovė. – Čia žmonės į studijas žiūri rimtai. Tikriausiai todėl, kad už jas tenka mokėti.“

Su tuo susijęs ir vyresnis vidutinis studentų amžius šioje šalyje. Mokytis žmonės eina jau apsisprendę tai daryti ir dažniausiai būdami tikri dėl savo pasirinkimo. „Taip pat čia negalioja Lietuvoje labai gajūs stereotipai, kad baigus mokyklą gyvenimas būtinai susiklosto tokia seka: įstoju į bakalauro studijas, mokydamasis paskutiniuose kursuose susirandu darbą, baigęs studijas perku butą ar statausi namą ir kuriu šeimą, stoju į magistrantūrą.

Žmonės čia neskuba gyventi. Žinau ir tokių, kurie baigę mokyklas paprasčiausiai nežino, ko nori iš gyvenimo. Daugelio finansinės galimybės leidžia tokiu atveju, tarkime, keliauti po pasaulį, savanoriauti įvairiose organizacijose ir pan. Jei žmogus supranta, kad tikrai nori studijuoti, jam gali būti ir gerokai daugiau nei 30 metų, tačiau jis studijuos. Ir tai nebus neįprastas dalykas“, – pastebėjimais dalijasi Rūta.

Įvairina gyvenimą

Lietuvoje, deja, yra kitaip. Tai paliudija ir rugsėjo 1-ąją Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbti duomenys. Lietuvoje yra daug ką tik baigusių mokyklas studentų, tačiau pagal mokymosi visą gyvenimą lygį nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio mes atsiliekame bene daugiau nei dvigubai.
Mokymosi visą gyvenimą lygis apibrėžiamas kaip 25–64 metų žmonių, kurie mokėsi per pastarąsias keturias savaites, dalis. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerija, ES šalyse tokių yra vidutiniškai 9,5 procento. Beje, Lietuvoje šis rodiklis ir taip yra mažas, o per trejus pastaruosius metus dar ir blogėjo: 2007 m. jis siekė 5,3 proc., 2008 m. – 4,9 proc., 2009 m. – 4,2 proc.

Visus vyresnio amžiaus studentus mūsų šalyje sąlyginai galėtume suskirstyti į tris kategorijas. Pirmai, žinoma, priskirtume tuos, kuriems mokslas yra svarbus dėl karjeros pokyčių ir naujų perspektyvų. Tokie žmonės prisitaiko prie darbo rinkos diktuojamų sąlygų – tobulina turimas žinias, įgyja kitą profesiją.

Antra kategorija vyresnio amžiaus studentų – žmonės, skubantys baigti tai, ką pradėjo dar jaunystėje. Šiuo atveju – baigti aukštąją mokyklą ir įgyti diplomą.

Yra sakoma: „Kol mokausi, tol esu jaunas.“ Tokio vakarietiško požiūrio studentus sąlyginai galima priskirti trečiai kategorijai. Visai nesvarbu, kokio amžiaus šie žmonės, kokį išsilavinimą turi, jie mokosi tam, kad patirtų malonumą iš paties mokymosi proceso.

Tuo, kad mokytis galima bet kokio amžiaus, yra įsitikinusi ir mūsų pašnekovė psichologė Genovaitė Petronienė. „Mokslo vėlesniame amžiuje verta siekti dėl daugelio priežasčių. Juk nauji dalykai žmogaus gyvenimą išvaduoja iš rutinos ir nuobodulio, gali jį padaryti tokį pat įdomų kaip jaunystėje, gelbsti nuo depresijos, – teigia specialistė. – Smegenų veiklos mobilizacija net ir itin garbiame amžiuje padeda išlaikyti intelektines savybes – taip sumažėja tikimybė susirgti tokiomis ligomis kaip sklerozė ar Alzheimerio, tad mokslo amžiaus ribos paprasčiausiai nėra.“

Trūksta galimybių

Mokytis naudinga – su tuo nesiginčysime. Tuomet kodėl Lietuva taip smarkiai atsilieka nuo ES pagal vyresnio amžiaus studentų skaičių?

Priežastys gali būti įvairios, tačiau bene svarbiausios yra mokslo kaina, kuri, kitaip nei Vakaruose, laimi prieš norą studijuoti, ir kitos mus kankinančios baimės.

Mūsų pašnekovė Violeta Zdanienė šį teiginį tik patvirtina. Jos gyvenimo istorija – gana tipiška: baigusi vos vieną studijų kursą pastojo, ištekėjo ir apleido mokslus. „Dabar mano dukrai jau 16 metų. Ji svajoja apie studijas universitete. Tyliai ir aš apie jas pasvajoju, bet vėlu kažką keisti. Negi kartu su dukra viename suole sėdėsime?“ – šypsosi moteris. Tačiau labiausiai ją gąsdina studijų kaina.

Nesiryžta studijuoti ir kitas mūsų pašnekovas Aurimas Kleivys. Vyras jau daugiau nei dešimtmetį dirba logistikos srityje, tačiau nėra patenkintas nei užimamomis pareigomis, nei gaunamu atlyginimu. „Man vadovauja ką tik kolegiją baigusi panelė. Galbūt ji ir turi teorinių žinių, tačiau nemoka jų taikyti darbe, neturi patirties. O aš neturiu išsilavinimo, tad privalau jos klausyti ir dirbti už mažesnį atlyginimą, – atvirauja vyras. – Studijoms kol kas neturiu laiko, bet ateityje tikriausiai joms pasiryšiu.“

Naujos perspektyvos

Akivaizdu, kad kai kurie žmonės nori keisti kvalifikaciją, siekti kitos srities išsilavinimo, tačiau baiminasi, jog tai bus brangu ar truks daug metų. Galbūt jie kremtasi, kad anksčiau neturėjo galimybių siekti aukštojo mokslo dėl finansinių sunkumų ar nesugebėjimo derinti studijų su darbu. Vis dėlto kai kurios mokslo įstaigos jau skuba padėti.

Neformaliai ar savaime įgytos kompetencijos, tokios kaip darbe, kelionėse, įvairiuose kursuose ar skaitant knygas sukauptos žinios, patirtis, įgūdžiai ir gebėjimai, gali tik pagelbėti. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetas siūlo stojantiesiems privilegiją, t. y. pagrindus savo žinias ir patirtį, tam tikros srities bakalauro studijas baigti ne per ketverius, o, tarkime, per dvejus metus.

„Kai kurie žmonės dešimtis metų dirba tam tikrą darbą, bet neturi tos srities diplomo. Sakykim, dirba vadybininku, tačiau pagal specialybę yra mokytojas. Jeigu turite reikiamus įgūdžius, patirtį, o dabar norėtumėte turėti ir tai liudijantį aukštojo mokslo diplomą, mūsų universitete, pasirinkus tos srities studijas, jums gali būti įskaityta net keletas disciplinų, vadinasi, nereikės lankyti paskaitų ir iš karto gausite reikiamus kreditus. Taip galite savo studijas sutrumpinti iki 50 proc. ir visą savo laiką bei jėgas skirti naujų dalykų pažinimui“, – teigia Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto Andragogikos katedros vedėja Birutė Jatkauskienė.

Norintieji studijuoti ir pasinaudoti šia programa turi parengti savo kompetencijų portfelį: surinkti kompetenciją liudijančius dokumentus ir pokalbio su komisija metu apginti savo patirtį bei gebėjimus. Stojančiuosius vertina komisija, kuri pagal sudarytą kompetencijos aprašą nurodo, ką tokias studijas baigęs specialistas turi žinoti ir mokėti. Pavyzdžiui, profesinį konsultavimą, įvairius mokymus vykdęs stojantysis turės pateikti pavyzdžių, juos analizuoti, įrodyti, kad suvokia profesinio konsultavimo paskirtį, moka apibrėžti jo ypatumus ir t. t. Jeigu tai bus įvykdyta, ši disciplina jam bus iš anksto įskaityta.

„Neformaliai ir savaime įgytos kompetencijos vertinimas naudingas ir laiko atžvilgiu, ir finansiškai: žmogus studijuoja trumpiau, tad ir už studijas moka mažiau. Šiais laikais, kai visi esame paskendę darbuose, be to, ir studijos yra be galo brangios, ši programa turi didelių perspektyvų“, – įsitikinusi B. Jatkauskienė.

Ne tik universitetai

Norintys mokytis, bet dėl tam tikrų priežasčių negalintys to daryti universitete asmenys taip pat neturėtų nusiminti. Tai liudija ir mūsų pašnekovės Rūtos Olandijoje įgyta patirtis. „Mokymosi visą gyvenimą praktika egzistuoja visose išsivysčiusiose šalyse. Tam net nėra būtini universitetai ar specialūs diplomai, nes mokymasis visą gyvenimą yra susietas su praktine veikla ir įgūdžiais. Tad ir vyresni žmonės Nyderlanduose lanko įvairiausius kursus, ypač populiaru mokytis kalbų“, – tikina Rūta.

Jos teigimu, pats išsilavinimas jiems reiškia ne popieriuką, vadinamą diplomu, o tikras žinias. „Studijuoti universitetuose priimama labai nedidelis procentas olandų. Universitetinis diplomas čia yra prestižo reikalas, tad tuo rūpinasi ir universitetai. Nepažangus studentas, kad ir kiek galėtų mokėti už egzaminų perlaikymą, iš universiteto paprasčiausiai pašalinamas. Taigi pasakyti olandams, kad studijuoji universitete, – vadinasi, užsitarnauti jų pagarbą. Tačiau lavintis galima ir koledže, o įgyti profesinių žinių – profesinėse mokyklose. Nei jaunimas Nyderlanduose, nei jų tėvai nejaučia gėdos pasakodami, kad sūnus mokosi, pavyzdžiui, virėjo amato profesinėje mokykloje“, – dėsto Rūta.

Mokomės mokytis

Taigi tam, kad mokytumėtės visą gyvenimą, yra visos galimybės – tereikia jomis pasinaudoti. Vis dėlto kai kuriems žmonėms mokslas vyresniame amžiuje gali tapti sunkia našta. Pasak psichologės G. Petronienės, suaugęs žmogus ir taip turi kur kas daugiau pareigų ir daug mažiau laiko negu studijuojantis jaunuolis, todėl privalo gerai apsvarstyti, kiek laiko galės skirti mokslui. Žinoma, jam teks atsisakyti kokių nors pareigų, sumažinti darbo krūvį ar, pavyzdžiui, nusamdyti vaikui auklę. „Be to, svarbu nepamiršti pasilikti laiko ir poilsiui, nes nuvargus niekas nelįs į galvą“, – pabrėžia psichologė.

Beje, visada atsiras tokių darbų, kuriuos atlikti teks prisiversti. Sakykime, nors studijos jums ir įdomios, ir patrauklios, parašyti dėstytojo prašomą referatą jūs vis nerasite laiko. „Tokiu atveju svarbu iš anksto nusistatyti datą, kada sėsite prie to projekto, kuris jums gal ir ne itin įdomus, o iki to laiko leiskite sau pasidžiaugti laisvalaikiu, – pataria G. Petronienė. – Taip pat labai svarbu, kad medžiaga, kurią mokotės, jums sukeltų kokias nors emocijas. Jeigu jums nuobodu – tai blogiausia emocija. Geriau jau būti nepatenkintam, bijoti, o geriausia – sugebėti susidomėti tuo, ko mokotės. Beje, nepamirškite pasikartoti medžiagą.“