Vienintelės Baltijos šalyse automobilių kompresorių gamyklos vadovai sako, trūkstant 3 mln. litų apyvartinių lėšų, galintys atlikti tik pusę užsakymų, nors jų produkcijos laukia ne tik Rusijos, Baltarusijos, bet ir Azijos šalių, Kinijos rinkos. Dėl bankų nenoro skolinti įmonė negali plėsti ir gamybos bei priimti kelių dešimčių naujų darbuotojų.
„2010 metais jau turėjom 120 proc. ikikrizinio laikotarpio užsakymų. Mums iš principo nereikia daug lėšų, kad galėtume šiuos užsakymus vykdyti. Mes kalbam apie nedidelę pinigų sumą su tais bankais, su kuriais dirbom iki krizės, bet nė vienas bankas nepasiruošęs mums padėti, kadangi jiems reikia kliento, kuris šiandien deda auksinius kiaušinius. Mes šiandien dar negalim dėti auksinių kiaušinių, bet perspektyvoje mes atsistosim ant kojų“, – teigė įmonės „Panevėžio Aurida“ generalinis direktorius Redas Klupšas.
Į bankų nemalonę pakliuvo ir kita laidus gaminanti ir juos į Skandinaviją, Didžiąją Britaniją, Ukrainą eksportuojanti Panevėžio įmonė. Pasak jos vadovo, dėl apyvartinių lėšų stygiaus įmonė prarado galimybę gamybą išpūsti 25 proc. Bankų atstovų argumentai, esą įmonė dirba su vis dar rizikingu statybų ir automobilių gamybos verslu, gamybininkų neįtikina.
„Šios dvi sritys yra pakliuvę į bankų nemalonę, bet mes matom, kad ypač automobilių pramonė auga. Per šiuos metus įdarbinom daugiau kaip 130 žmonių, savo apyvartą padidinom 80 proc., eksportą – 160 proc. Gal šitos grėsmės bankui yra visai pagrįstos arba jų analitikai nėra tiek giliai susipažinę su rinkomis“, – sako bendrovės „Lietkabelis“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas.
Direktoriaus nuomone, atsigaunančių įmonių problemomis taip pat turėtų susirūpinti ir Vyriausybė. Pramonininkų konfederacijos atstovų teigimu, tokias bėdas patiria kas antra eksportui dirbanti Lietuvos įmonė.
„Didžiausios problemos yra, kad neskolina arba skolina labai mažą sumą, kuri nepakankama projektui įgyvendinti, arba reikalauja neadekvačiai didelių užstatų. Pavyzdžiui, reikalauja apdrausti kreditą 500 proc., įkeisti visą įmonės turtą, kuris 5 kartus viršija kredito sumą, laiduoti savininko asmeniniu turtu“, – bankų sąlygas vardijo Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Dauguma bankų iš tiesų pripažįsta, kad pastarąjį pusmetį ne tik nešvelnino, bet ir griežtino paskolų ir kredito linijų teikimo sąlygas. Tai lemia vis dar atsargus Lietuvoje nusvilusių pagrindinių Skandinavijos bankų požiūris į Baltijos valstybes.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo, prie itin atsargaus bankų požiūrio prisideda ir nuolat girdimos iniciatyvos mažinti bankų įtaką siekiant susigrąžinti paskolas iš bankrutuojančių ar restruktūrizuojamų įmonių. Be to, bankai tikina, kad į palankesnį požiūrį skolinant, pavyzdžiui, apyvartinėms lėšoms, deguto prikrečia ir patys verslininkai.
„Buvo keli atvejai, kai įkeistas apyvartinis turtas išgaravo. Tai, matyt, užtenka vieno, antro tokio atvejo, kad bankai vien pagal įkeistą apyvartinį nekilnojamąjį turtą nekeistų. Jeigu būtų atitinkama perspektyva ir užstatas, jokių problemų nebūtų“, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Tik nedidelė bankų dalis artimiausiu metu ketina skolinimo sąlygas švelninti. Neprognozuojama, kad paskolos pigs.
Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos bankų verslui išduotų paskolų portfelis sudarė 28,5 mlrd. litų, 8,5 proc. mažiau nei pernai.