Ketvirtadalio namų ūkių pajamos – mažiau nei 1000 Lt
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu rugsėjo mėnesį „Spinter tyrimai“ atliko namų ūkių finansinės situacijos ir finansinių įsipareigojimų tyrimą, kuris sudarė galimybes po dviejų ekonominio nuosmukio metų įvertinti šiandieninę Lietuvos namų ūkių finansinę situaciją.
Naujojo tyrimo duomenimis, šiuo metu Lietuvos namų ūkiuose kartu gyvena ir bendrą ūkį veda vidutiniškai 2,57 žmonių, o vienam namų ūkio nariui per mėnesį tenka apie 838 Lt pajamų. Lyginant su 2008 m. duomenimis, vienam namų ūkio nariui išlaidos sumažėjo daugiau nei 15 proc.
Vertinat vidutines bendras namų ūkio pajamas, jos siekia 1922 Lt, tačiau iki 1000 Lt per mėnesį pajamų gauna net 25 proc. namų ūkių (vidutinės pajamos per mėnesį šioje grupėje sudaro 786 Lt).
Kaimo vietovių namų ūkių pajamos yra 23 proc. mažesnės už vidutines (1481 Lt), o kartu gyvenančių ir bendrą ūkį vedančių žmonių skaičius čia yra didžiausias. Didžiuosiuose miestuose namų ūkiai mažiausi (2,56 žmonės), bet jų pajamos didžiausios – 2378 Lt per mėn. Kituose miestuose bendros namų ūkių pajamos siekia 1709 Lt.
„Kaimo vietovėse gyvenančių namų ūkių išlaidos dėl mažesnių pajamų ir mažiau galimybių išleisti pinigus vidutiniškai tesudaro 60 proc. didžiųjų miestų gyventojų išlaidų (atitinkamai 2002 Lt ir 1181 Lt). Nepaisant to, finansinę gerovę kaimo vietovių namų ūkiai vertina geriau nei gyvenantys didmiesčiuose, – teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. – Tai įrodo, jog augant pajamoms auga ir poreikiai, tampame reiklesni, labiau siekiame patogumo, komforto“.
Tyrimo rezultatai rodo, kad tolstant nuo didžiųjų miestų daugėja namų ūkių, kurių maitintojas yra bedarbis arba pensininkas. Be to, daugiau nei kas ketvirtame (26 proc.) namų ūkyje apskritai nėra pajamų už darbą gaunančių asmenų.
„Tai reiškia, kad daugelis Lietuvos namų ūkių, ypač gyvenančių kaimo vietovėse, yra visiškai ar iš dalies priklausomi nuo socialinių išmokų, – komentavo O. Bložienė. – Tiesa, gyventojai randa ir kitų būdų, kaip gauti pajamų: vasarą Instituto užsakymu atliktas bedarbių tyrimas parodė, net 54 proc. oficialaus darbo neturinčių asmenų gauna su įvairia darbine veikla susijusių pajamų.“
Mažėja išlaidos drabužiams ir sveikatai, didėja būstui ir švietimui
Namų ūkio išlaidų struktūroje didžiausią dalį, kaip ir iki krizės, sudaro maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (34 proc.), būsto išlaikymas (17 proc.) ir išlaidos transportui, kurui (8 proc.).
Daugiau nei 2500 Lt pajamų gaunantys namų ūkiai absoliučia suma maistui ir nealkoholiniams gėrimams išleidžia 3 kartus daugiau nei gaunantys iki 1000 Lt, be to, išlaidos maistui jų biudžete sudaro didesnę dalį – net 38,3 proc. Tai gali reikšti, kad aukštesnių pajamų namų ūkiai perka brangesnius, kokybiškesnius, įvairesnius maisto produktus, taip pat tai, kad jie rečiau planuoja apsipirkimą, todėl į jų krepšelius patenka nenumatytų pirkinių, dėl ko kartais dalį maisto produktų tenka išmesti
Per pastaruosius dvejus metus namų ūkiai taupė nebūtiniausių išlaidų – rūbų ir avalynės, poilsio, kultūros, kavinių – sąskaita. „Šių išlaidų dalies biudžete mažėjimas yra nulemtas dviejų priežasčių. Pirma, mažėjo tokių prekių ir paslaugų kainos, antra, smuko vartojimo apimtys. Taigi gyventojai taupė, o ekonominės aplinkybės tai daryti jiems padėjo“, – sakė O. Bložienė.
Dėl padidėjusių tabako gaminių kainų keliais procentais padidėjo išlaidos šiems gaminiams, tačiau bendrame namų ūkio biudžete tai užima nedidelę dalį.
Lyginant su 2008 m., ne tik didesni mokesčiai už būstą, bet ir daugiau namų ūkio turi išlaidų būsto nuomai. O, Bložienės teigimu, greičiausiai tai susiję su tuo, kad žmonės, pamatę, kad neįstengs įsigyti būsto, jį vis dažniau nuomoja. Taip pat išaugo išlaidos švietimui, bet sumažėjo sveikatos apsaugai. Išlaidos sveikatai didžiausios namų ūkiuose, kuriuose pagrindinis pajamų gavėjas – pensininkas.
59 proc. namų ūkiams mėnesio pabaigoje nelieka nė lito
Taupymui vidutinis namų ūkis atsideda vidutiniškai 4,5 proc. pajamų. Tačiau tai – vidutinio namų ūkio situacija. „Realybė yra tokia, kad net 59 proc. namų ūkių po visų būtinųjų mėnesio išlaidų, mokesčių, finansinių įsipareigojimų padengimo atsargai nelieka nė lito. Tuo metu taupymo galimybių atrandantys namų ūkiai kaupimui skiria vidutiniškai 11 proc. savo pajamų – tai sudaro apie 308 Lt per mėnesį“, - teigė finansų ekspertė.
Vienokių ar kitokių finansinių įsipareigojimų turi 27 proc. namų ūkių, tam jie skiria per 16 proc. savo išlaidų, iš jų 52 proc. turi daugiau nei 2500 Lt pajamų.
„Svarbu pastebėti tai, kad kas dešimtas finansinių įsipareigojimų turintis namų ūkis yra „bedarbis“, t.y. jame nėra dirbančių asmenų, – teigė O. Bložienė. - Negalėdami užsitikrinti reguliarių su darbo santykiais susijusių pajamų ir pasibaigus socialinei paramai ar paskolų įmokų atidėjimui, šie namų ūkiai gali susidurti su dar didesnėmis finansinėmis problemomis. Tad svarbu nedelsti ir apie finansinę situaciją kalbėtis su savo kreditoriais“.
Didėja manančiųjų, kad gyvena žemiau vidutinio lygio
Pačių šalies namų ūkių atstovų nuomone, 14 proc. iš jų šiandien gyvena skurdžiai, dar 27 proc. savo namų ūkio gyvenimo lygį vadina žemesniu už vidutinį. O. Bložienės teigimu, lyginant šio tyrimo ir 2008 m. Statistikos departamento paskutinį kartą atlikto namų ūkių biudžetų tyrimo duomenis, aiškėja, kad labiausiai situacija keitėsi iki krizės vidutiniškai gyvenusiuose namų ūkiuose.
„Gyvenimo lygio vertinimas – tai subjektyvi pačių namų ūkių narių nuomonė apie jų gyvenimo sąlygas visų šalies namų ūkių kontekste. Prieš porą metų savo gyvenimą skurdžiu vadino 2 proc. šalies namų ūkių, dabar tokių – jau 12 proc. punktų“, – komentavo O. Bložienė. Dar didesni pasikeitimai matyti vidutiniškai gyvenančių namų ūkių grupėje. 2008 m. vidutiniškai savo namų ūkio finansinę situaciją vertino 69 proc. namų ūkių atstovų, šiandien – jau tik 51 proc. namų ūkių. Aukščiau vidutinio lygio gyvenantys sako 6 proc., pasiturimai – vos 1 proc. namų ūkių.
Asmeninių finansų ekspertė primena, jog tokį savo finansinės situacijos vertinimą gali lemti ne tik faktiniai gyventojų finansinės situacijos pokyčiai (sumažėjusios pajamos, nedarbas ir pan.), bet ir tai, kokioje aplinkoje namų ūkiai gyvena, t.y. su kuo lygina savo situaciją.
Pavyzdžiui, blogiau savo gyvenimo lygį vertina penkių didžiųjų miestų gyventojai: čia skurdžiai gyvenantys mano 18 proc. namų ūkių, o kituose miestuose bei kaimo vietovėse – atitinkamai 13 ir 9 proc. Instituto ekspertų vertinimu, tai gali būti nulemta žemesnio pragyvenimo lygio kaimuose (ypač būsto išlaikymo kaštų, kurie statistinio namų ūkio biudžete sudaro antrą pagal dydį išlaidų grupę, prasme), mažesnės paslaugų pasiūlos (mažiau galimybių ir pagundų išlaidauti), natūrinio ūkio įtakos (gali patys užsiauginti kai kuriuos maisto produktus) bei pačios nedidelių atstumų vietovės (išlaidų transportui nelieka ar yra reikšmingai mažesnės).
O. Bložienės teigimu, jei tokia apklausa vyktų vos įsibėgėjus krizei, greičiausiai dar didesnė dalis respondentų savo padėtį vertintų prastai. Šiuo metu žmonės jau prisitaikė prie sumažėjusių pajamų, sumažino savo poreikius, todėl mažiau perka nebūtinų dalykų ir, kaip rodo indėlių didėjimas bankuose, jausdamiesi nesaugūs dėl ateities, taupo.
