Trys asociacijos – Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių, Panevėžio smulkiųjų verslininkų bei Privačių vežėjų pateikė miesto Tarybai ultimatumą vėliausiai iki metų pabaigos išpildyti penkiolika reikalavimų.
R.Šileikio palaikomi verslininkai rinkimų išvakarėse reikalauja miesto valdžios iki lapkričio vidurio atsisakyti draudimo kultūrinių ir sportinių renginių metu prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais, iki spalio pabaigos atšaukti kavinių, barų, restoranų darbo laiko ribojimus pagal pavienių gyventojų skundus, nebeįsileisti į miestą prekybos centrų.
Artėjant rinkimams G.Šileikis vis dažniau pastebimas nepasitenkinimą Panevėžio valdžia reiškiančių gyventojų susibūrimo vietose – privačius vežėjus ragino nenuleisti ginklų po maršrutinius taksi iš gatvių išstūmusio miesto Tarybos posėdžio, politikas atskubėjo palaikyti prieš tautos skurdinimą prie Savivaldybės protestavusios saujelės profesinių sąjungų atstovų.
Nenori būti spekuliantais
G.Šileikio rinkimų kampanijos įrankiu tapę verslininkai kaltina miesto valdžią žlugdant smulkųjį verslą. K.Grabio nuomone, dėl to, kad jo vadovaujamoje asociacijoje per trejetą metų iš 63 narių teliko maždaug keturios dešimtys, kalta Panevėžio vadovų politika.
„Akivaizdus žlugdymo pavyzdys – gavus gyventojų skundą dėl triukšmo apriboti restoranų, kavinių darbo laiką. Ar verslininkai, ar lankytojai triukšmauja? Jei policija dirbtų savo darbą, skundų nebūtų“, – sušvelninti draudimus triukšmadariams ragina K.Grabys.
Aukštaitijos sostinėje, jo nuomone, pataikaujama tik verslo rykliams – per šią kadenciją miesto valdžia spjovė į šalies teisės aktus ir uždegė žalią šviesą prekybos centrų tankinimui. Dar 2006-aisiais patvirtintą didžiųjų įmonių išdėstymo mieste planą politikai 2008 metais pakoregavo – papildomai įtraukė dar tris prekybos centrus.
Asociacijos pirmininkas skaičiuoja, kad vienas prekybos centras sužlugdo iki šimto smulkiųjų verslininkų.
„Kodėl Panevėžys nebeturi senamiesčio? Todėl, kad gigantai prekybos centrai išstumia mažąsias krautuvėles. Visame pasaulyje tokie gigantai statomi miestų pakraščiuose, tik Lietuvoje – ne“, – pažymi K.Grabys.
Verslo ir valdžios sugyvenimo pavyzdžiu asociacijos pirmininkas įvardija Druskininkų savivaldybę, porai metų smulkųjį verslą atleidusią nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
„O pas mus mokesčio nė nesumažino. Panevėžyje į smulkiuosius verslininkus vis dar žiūrima kaip į spekuliantus, nors daugiau nei 90 proc. mokesčių į biudžetą sumoka būtent jie“, – „Dekundei“ teigė K.Grabys.
Lengvatų nežada
Smulkiųjų verslininkų iššūkio sulaukusi Savivaldybė atsikerta, kad jai mesti kaltinimai nėra pagrįsti ir kvepia politikavimu.
Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėją Antaną Stoką stebina priekaištai dėl Savivaldybės esą užkrautos nepakeliamos mokesčių naštos. Pasak jo, Panevėžyje nekilnojamojo turto mokestis mažesnis nei leidžia teisės aktai – 0,5 proc. vietoj įstatyme numatyto 1 proc. turto vertės.
„Visiems verslininkams taikomas vienodas mokestis, visi vienodi. Ir dabar, ekonominės krizės laikais, negalima vieniems pridėti, kitiems atimti. Lengvatomis gali pasinaudoti tik įkūrusieji naujų darbo vietų“, – „Sekundei“ aiškino A.Stoka.
Vedėjas atmeta verslininkų kaltinimus, esą nepagrįstai trumpinamas kavinių darbo laikas. Anot jo, 2007–2010 m. Savivaldybė sulaukė skundų dėl 29-ių gyventojų ramybę naktį drumsčiančių įmonių. Iš jų darbo laikas apribotas 15-ai.
Pasak A.Stokos, kraštutiniai sprendimai priimti tik todėl, kad verslininkai nereagavo į įspėjimus.
Siūlo kitą adresą
Vedėjo nuomone, triukšmą dėl renginių metu draudžiamos prekybos svaigiaisiais gėrimais keliantys verslininkai neteisūs. Pasak A.Stokos, prekiauti alkoholiu nėra uždrausta, jei prekybos vieta aptverta specialia tvora.
Vedėjo nuomone, Europos valstybėse reikalavimai kur kas griežtesni – Turkijoje vykusio pasaulio vyrų krepšinio čempionato sirgaliai alaus nusipirkti žingsniuodavo bent pusantro kilometro.
Vedėjas nesutinka, kad Panevėžyje prekybos gigantai sulaukia išskirtinio dėmesio. Nors prieš porą metų miesto plėtros planas papildytas trimis naujais prekybos centrais, tačiau nė vieno jų statybos nė neprasidėjusios, o Klaipėdos ir Tulpių g. kampe vietoj planuoto baldų prekybos centro turėtų iškilti daugiaaukščiai namai.
„Nežinau, kaip Panevėžyje smulkusis verslas žlugdomas. Bankrutuoja ne tik smulkieji, stambios įmonės sunkmečio irgi neatlaiko.
Dirbant pagal verslo liudijimą užsidirbti 1000 litų atlyginimą sunku, bet ne Savivaldybė kuria mokesčių politiką. Mūsų žinioje – tik žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai, visus kitus nustato aukštesnė valdžia“, – politiko palaikomiems verslininkams kreiptis kitu adresu siūlo A.Stoka.
Siūlo verslo nereguliuoti draudimais
Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė
Nėra gerai, jei Savivaldybė verslą reguliuoti bando draudimais. Asociacijos nuomonė vienareikšmiška – mažiau reguliavimų, o kiekviena institucija tegul dirba savo darbą. Yra specialios tarnybos, privalančios užtikrinti, kad nesišlaistytų aplink kavines girti, o ne Savivaldybė turėtų žlugdyti smulkųjį verslą trumpindama darbo laiką.
Teisingai daro Panevėžio verslininkai keldami reikalavimus miesto politikams. Aš pritariu jų pozicijai. Ekonomika laikosi ant smulkiojo verslo, jis ir turi būti valstybės pagrindas.
Panevėžys kažkada garsėjo kaip miestas, turintis stiprią ekonomiką, bet dėmesys buvo sukoncentruotas ne ten, kur turėjo būti. Mes dar prieš dešimtmetį kėlėme problemą dėl besiplečiančių prekybos centrų.
Atėjo jie, išnyko smulkusis verslas, o pasekmes dabar pajuto visi. Prekybos centrai, išnaikinę konkurentus, pradėjo diktuoti savo sąlygas. Tai visos Lietuvos problema. Mažai belikę rajonų, kur 20 tūkst. gyventojų netektų bent 5–6 prekybos centrų. Kur tokioje erdvėje išsitekti smulkiesiems verslininkams? Vien šiemet daugiau nei 1000 smulkiųjų įmonių turėjo nutraukti veiklą, nes nepakėlė mokestinės naštos.
Faktai
Panevėžyje veikia apie 3500 įmonių, iš jų maždaug trečdalis įdarbinusios iki 10-ies žmonių.
Per 2009-uosius Panevėžyje įregistruoti 227 ūkio subjektai, iš jų 31 individuali įmonė. Išregistruoti – 240, iš jų 186 individualios įmonės.
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos duomenimis, Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį įregistruota 250 individualių įmonių, veiklą nutraukė 1300.
Per praėjusių metų tą patį laikotarpį šalyje įkurtos 315 individualios įmonės, likviduotos 1000.
Verslo liudijimus planuoja piginti
Seimui nusprendus 2011 m. sumažinti mokesčio už gyventojams išduodamus verslo liudijimų tarifus, Panevėžio savivaldybė planuoja daugumai vadinamųjų patentininkų mokestinę naštą mažinti keliskart.
Jei mėnesio pabaigoje vyksiančiame miesto Tarybos posėdyje politikai palaimins verslo liudijimų naujų įkainių projektą, dabar visoms verslo šakoms taikomas 1440 litų mokestis daugumai atpigtų kone dešimtkart.
Iš 98-ių veiklos rūšių 69-ioms numatoma taikyti 120 litų mokestį per metus, kitoms – 480 litų, 360 litų, priklausomai nuo veiklos populiarumo.
