Antradienį šios pataisos pradėtos svarstyti Seime, toliau jos bus nagrinėjamos komitetuose.
Pristatydama šį projektą ministrė sakė, kad tai turėtų įtakos nedidelei daliai smulkiųjų verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais, nes vos 1 proc. jų yra PVM mokėtojai. Ministerija taip pat yra kreipusis į Europos Komisiją, kad ši leistų padidinti gaunamų pajamų ribą, kai tampama PVM mokėtoju. Šiuo metu PVM mokėtoju verslininkas tampa, jei per metus gauna daugiau nei 100 tūkst. Lt pajamų, ministerija siūlo 150 tūkst. Lt ribą.
I. Šimonytė Seime tvirtino, kad, įsigaliojus pataisoms, norintys ir toliau dirbti su verslo liudijimais ir toliau galės tai daryti.
„Šiuo atveju mes nematome nuostolių, matome šansą žmonėms pasirinkti. Iš Smulkaus verslo tarybos nebuvo jokio nepritarimo nesulaukėme, nes mes juk nenaikiname verslo liudijimų“, – teigė I. Šimonytė.
Tiesa, mažesnis pajamų mokestis galiotų ne visiems besiverčiantiems individualia veikla.
Mažesnis pajamų mokestis galiotų pajamoms iš gamybos (įskaitant žemės ūkį), prekybos ar daugumos paslaugų teikimo, tačiau tarifas nemažėtų vadinamosioms „laisvosioms profesijoms“ (teisininkai, konsultantai, apskaitininkai, architektai, žurnalistai ir pan.), taip pat nekilnojamojo turto sandoriams.
Individualia veikla besiverčiantys gyventojai „Sodrai“ kas mėnesį turi mokėti 28,5 proc. nuo pusės savo pajamų, o sveikatos draudimui – 72 Lt per mėnesį.
Taip pat individualiai dirbantys žmonės 30 proc. savo pajamų be pagrindimo gali nurašyti į sąnaudas, nuo kurių pajamų mokesčio mokėti nereikia.
Abejoja, ar keis verslo liudijimus
Mokesčių konsultantas Artūras Kapitanovas abejojo, ar siūlymas paskatins verslo liudijimų turėtojus atsisakyti kas mėnesį mokėti fiksuotus mokesčius ir rinktis individualią veiklą.
„Mano kolegos skaičiavo, kad jeigu žmogaus pajamos per metus sudaro iki 30 tūkst. Lt, tuomet galbūt ir apsimoka registruoti individualią veiklą, tačiau jeigu pajamos yra didesnės, tuomet verslo liudijimas labiau apsimoka“, – DELFI sakė jis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad verslo liudijimas smulkiems verslininkams gali atrodyti patrauklesnis dėl mažesnio popierizmo – nusipirkus verslo liudijimą apskaitos vesti beveik nereikia.
„Man teko skaityti paskaitas studentams, tai pirmas jų pastebėjimas būna, kad tik įsiregistravus individualią veiklą, tą patį mėnesį reikia mokėti 72 Lt sveikatos draudimo ir mokesčius „Sodrai“, nors dar jokių pinigų žmogus negavo“, – apie žmonių įvardijamas individualios veiklos kliūtis kalbėjo pašnekovas.
Tuo tarpu Nacionalinės smulkaus verslo asociacijos pirmininkas Henrikas Rackevičius sako manantis, kad keisdama apmokestinimą Vyriausybė siekia surinkti pajamų mokestį net iš smulkiausių pardavėjų.
„Mano nuomone, Vyriausybė nori pradėti surinkti mokesčius iš visų kiek tik galima fizinių asmenų, kad bet kuris, pardavęs obuolių ar grietinės turi jau mokėti tuos 5 proc. ir norima juos pajungti apmokestinimo sistemai“, – sakė jis.
Pašnekovo nuomone, toks sprendimas pirmiausiai palengvintų jau dirbančių verslininkų gyvenimą, tačiau, vargu, ar pritraukti daugiau žmonių steigti verslą.
„Tai gali būti palengvinimas jau dirbantiems žmonėms, o ne skatinimas kurti naują verslą, nes mažai kas ryžtasi jį kurti žinodami kokia situacija yra rinkoje“, – teigė H. Rackevičius.
