„Objektyvios ar ne priežastys, bet svarbiausi maisto produktai brango per metus 30-40 proc. Ir tai kelia susirūpinimą, - po susitikimo sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. - Sunkmečio metu naštą turi dalintis visi. Prezidentė paragino verslą, kad jis būtų socialiai atsakingas, jautrus.“
Šalies vadovė paragino ieškoti galimybių viduje – per vidinę konkurenciją ir kainų politiką - subalansuoti kainas. „Prezidentė neužsiims nurodinėjimu, ką, kur ir kaip padaryti, kad vienos kainos mažėtų, o kitos didėtų, - sakė L.Balsys, tačiau pridūrė, kad jei padėtis nesikeis, bus vykdomi visi prezidentės pažadai pasitelkti įstatymus.
Skundžiasi sumažėjusiais pelnais
„Raginimas suprantamas, pateisinamas..., - po susitikimo ištarė „Maxima LT” vadovas Gintaras Jasinskas ir šią jo frazę sekė ilgas atodūsis. – Apie tai galvosime, svarstysime. Tikrai to neperkelsime vien ant tiekėjų pečių.“
„Noro pas mus buvo ir bus, o galimybės....(pauzė). Visada sakau, kad niekada nėra išnaudotos galimybės 100 proc.“, – „Norfos mažmenos“ vadovas Dainius Dundulis irgi sunkiai dalino pažadus. Jis pastebėjo, kad jei bus mažinamos vienų produktų kainos, minusinius antkainius teks dengti keliant kitų produktų kainas.
Paklausti apie galimybes sumažinti kainas iš vidinių rezervų, prekybininkai ėmė skųstis ir taip sumažėjusiais pelnais, į 2002-2003 m. lygį kritusį vartojimą.
„Vienareikšmiško atsakymo šiandien negalime duoti“, - į klausimą apie vidinius rezervus atsakė G.Jasinskas ir pridūrė, kad laukia derybos su tiekėjais.
Nors ir sumenkę, tačiau beveik visi, išskyrus daugiau nei 20 mln. Lt nuostolį pernai patyrusio „Rimi“, dirbo pelningai. „Norfa“ gavo 2,8 mln. Lt pelno, o tai yra apie 0,15 proc. nuo apyvartos. „Iki“ atstovai savo pasiekimų neatskleidė, tačiau tvirtino, kad pelnas labai stipriai smuko.
Didžiausią pelną – apie 157 mln. Lt - susikrovė „Maxima“. „Tai yra apie 2,8 proc. nuo apyvartos. Ar tai daug, spręskite patys“, - sakė G.Jasinskas.
Kai kurios prekės dar brangs
Visų prekybos centrų vadovai vieningai sakė, kad maisto produktų kainų pasiutpolkę įsuko objektyvios priežastys, o mažmenininkai antkainių nekelia, jokių kartelinių susitarimų nėra.
„Dalis produktų, pavyzdžiui kruopos, jau pasiekė aukštumas. Gali būti, kad jų kaina mažės. Turime pranešimų apie dalies produktų kainų augimą, derėsimės su tiekėjais, kad augimas būtų tolimesnis ir mažesnis. Kainos yra dinamiškos. Gali būti, kad dalis produktų brangs, dalis pigs“, - sakė G.Jasinskas.
Jis pateikė pavyzdį, kad Lietuvos daržovių tiekėjai suaktyvino labai stipriai savo eksportą – augimas apie 60 proc. Pasak G.Jasinsko, tokie pokyčiai rinkoje gali pabranginti daržoves, ypač bulves. „Bulvių šiandien trūksta dėl rinkos sąlygų. Ar jos brangs? Bandysime daryti, kad nebrangtų,“ - sakė jis.
G.Jasinskas taip pat sakė, kad jau yra gavę pranešimų iš duonos ir pieno gamintojų apie kainų didėjimą. „Tos kainos lentynose dar nepasikeitė, tačiau mes jau perkame didesnėmis kainomis“, - sakė jis.
„Norfos mažmenos“, turinčios pieno ir duonos gamybos įmones, vadovas patvirtino, kad kainos auga kitose grandyse. „Kooperatyvai pernai pieną pristatydavo už 50 ct, o dabar – už 90 ct. Tai bazinio pieno kaina, be PVM“, - sakė D.Dundulis.
Rodo į aršią konkurenciją be kartelio
„Net neįsivaizduoju, kaip tai galėtų būti. Kaltinti galima viskuo, - apie įtarimus karteliniais susitarimais sakė D.Dundulis. – Galiu drąsiai pasakyti, kad esant 4 didiesiems prekybos tinklams, Lietuvoje kainos yra vienos mažiausių Europoje.“
„Rimi“ laikinasis vadovas Skirmantas Baublys irgi sklaidė įtarimus dėl neteisėtų susitarimų: „Neįsivaizduoju, kaip įmanoma susitarti tokioje aršioje konkurencijoje“, - jis teigė, kad antkainiai nedidėjo, o daliai produktų teko taikyti minusinius antkainius. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje koncentracija yra didesnė nei Skandinavijos šalyse ar Šveicarijoje. „Tai parodė lipdukų akcijos. Vos vienas paleidžia tokią akciją, kitas ilgai nelaukia“, - pavyzdį pateikė jis.
Tai patvirtino ir „Iki“ generalinis direktorius Marcelis Haraszti. Jis atkreipė dėmesį, kad „Iki“ ir be atskirų paraginimų jau yra sumažinusi daržovių ir vaisių kainas iki minimumo. „Jas parduodami patiriame didžiulius nuostolius, - sakė jis. - Pelnai, kuriuos uždirbame, yra nepakankami finansuoti investicijoms.“
D.Grybauskaitė yra sakiusi, kad gali tekti peržiūrėti įstatymus dėl konkurencijos rinkoje, o valstybė gali imtis reguliuoti prekybininkų antkainius. Prezidentūra taip pat yra pateikusi įstatymo pataisą, kuri numato asmeninę įmonių vadovų atsakomybę už neteisėtus kartelinius susitarimus.
Paskutiniu metu stipriai šoktelėjus kai kurių maisto produktų kainoms, politikai griebėsi iniciatyvos reguliuoti maisto produktų kainas. Siekis riboti prekybininkų antkainius kol kas neprisibeldė į Seimą, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti, o siūlymas skelbti kainos sandarą produktų etiketėse jau priimtas svarstymui parlamente.
