Vienintelė neginčijama tiesa – nukentės vartotojas?

Šįkart bandymai susidoroti su prekybos sektoriaus keliamomis problemomis yra rimtesni nei kada nors anksčiau buvę, kurie tik parodydavo, kad prekybos tinklai – nepajudinami. Ar prekybininkai, kitaip nei anksčiau, pateiks ką nors daugiau, išskyrus argumentus apie konkurencijos naudą?

Prekybos tinklai šiuo metu pavieniui nekomentuoja situacijos – įgaliojimai yra perduoti Lietuvos prekybos įmonių asociacijai, kurios vykdomasis direktorius Marius Busilas mums sakė, kad jei politikai mano taip išspręsti problemas, jie tam neprieštaraus, tačiau padarinių prognozuoti nesiima. Tikėtina, kad dėl to nukentės galutinis vartotojas.

Asociacijos nuomone, Lietuvoje vyrauja pakankamai konkurencinga aplinka ir pakankamai mažos kainos. Pasak M. Busilo, Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, pagal prekybos įmonių koncentraciją mes esame ketvirti nuo galo, ir maisto produktų kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių. Jo manymu, puolimas prieš prekybos tinklus yra pagrįstas pinigingų politikų noru už gana mažą kainą turėti didelę maisto produktų įvairovę, kurią gali garantuoti tik prekybos tinklai.

Paklaustas apie priežastis, kodėl šį rugsėjį įvyko toks didelis maisto produktų kainų šuolis, Lietuvos prekybos įmonių atstovas teigė, kad to reikėtų klausti tiekėjų, kurie deklaravo didesnes kainas dėl augančių žaliavų ir energijos išteklių kainų. „Mes savo dalies maisto produktų kainoje nepadidinome, o pavieniais atvejais – net sumažinome“, – prekybininkų vardu kalbėjo M. Busilas.

Manipuliuoti galima be galo 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas sakė, kad prekybininkai iš dalies teisūs: žaliavų ir energijos išteklių kainos kilo, tačiau kainų kilimą gamintojai „amortizavo“ iš savo kišenės, o prekybininkai padidino kainas daugiau, nei reikėtų. Jo nuomone, didžiulė bėda, kad niekas neatlieka normalios analizės – tik manipuliuoja iš konteksto ištrauktais faktais, kurie naudingi vienai ar kitai šaliai. Sakykim, prekybininkai tvirtina, kad sumažino arba sumažins antkainius, ir tai gali būti tiesa, tačiau padidina kitus mokesčius.

Lietuvos pramonininkų konfederacija jau anksčiau ne kartą yra siūliusi taikyti, tarkim, 50 proc. antkainius ir netaikyti jokių papildomų mokesčių, tačiau prekybininkai nesutinka. O įvertinus visus lentynos, apyvartos ir kitus mokesčius, realus prekybininko antkainis išauga iki 80–100 proc., ir išeina, kad gamintojas savo prekę prekybininkui atiduoda už 5 Lt, o lentynoje ji kainuoja 10 Lt. Tokia padėtis nėra palanki nei gamintojui, nei pirkėjui.

„Iš gamintojų esu girdėjęs, kad Europos rinkai prekės parduodamos šiek tiek brangiau nei Lietuvos, lentynoje jos kainuoja pigiau nei Lietuvoje, ir uždirbama daugiau“, – kalbėjo S. Besagirskas. Pasak jo, manipuliuojama ir informacija apie kainas, prekybos tinklų koncentraciją bei rinkos dalyvių skaičių. Prekybos įmonių koncentracija kai kuriose šalyse gali būti ir 90 proc., o rinkos dalyvių skaičius – ne 4, o 8 ar 9. Be to, skaičiuojamas bendras kainų lygis, o ne kainų lygis visose parduotuvėse. Visoje Europoje vis dar nemažą vaidmenį vaidina mažos parduotuvės, kuriose kainos yra aukštesnės nei prekybos tinkluose, tad kai imamas bendras vidurkis, palyginimas išeina palankesnis Lietuvos prekybininkams. Tačiau jei lygintume kainas prekybos tinkluose, vaizdas būtų kitoks. 

Gamintojų santykiai su prekybininkais yra aptemdyti ir kitų prekybos tinklų įpročių, sakykim, iki 90 dienų trunkančio atsiskaitymo už prekes, kurios galbūt parduodamos per kelias dienas; dėl to gamintojams nuolatos trūksta apyvartinių lėšų. 

Pašnekovo nuomone, baisu, kai politikai į tai nesigilina ir palieka spręsti laisvajai rinkai, kuri šioje srityje neveikia. Prekybos centrai lengvai susižino, stebi vieni kitų kainas ir iš anksto parengia sutartis, kuriose nurodo, kokia kaina gamintojas privalo parduoti prekes. Nesutikus su siūlomomis sąlygomis, atsakymas būna vienas: „Nepatinka – prašom pro duris.“ Net didžiausi gamintojai, sakykim, „Švyturio-Utenos alus“, „Utenos mėsa“, patyrė boikotą ir nesiryžta veltis į konfliktus su prekybininkais, tad sutinka dirbti minimaliomis pelno maržomis. Tai stabdo prekybos įmonių inovatyvumą ir plėtrą – gavusios daugiau pelno, jos galėtų nerti į kitas rinkas, kurioms kol kas yra per mažos. 

Paklaustas apie pernai priimtą Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, S. Besagirskas sakė, kad įstatymas – galbūt ir geras, tačiau jo neįmanoma pritaikyti, nes ties kiekvienu skirsniu, kuriuo ribojamas rankų sukiojimas gamintojams, prirašyta „jei šalys raštu nesusitaria kitaip“. Žinoma, kad jos susitaria kitaip – dėl jau minėtų priežasčių.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovo paklausėme, kuo, jo manymu, galėtų baigtis šis vajus. Pasak pašnekovo, taip pat, kaip ir kiti panašūs vajai – galiausiai, kaip esame įpratę, pasirinksime susitaikymo ir kentėjimo kelią. Nebent Prezidentei užtektų valios pakeisti ydingą padėtį rinkoje, kai gerokai permokame už maistą.

Pelnas grįžo į prieškrizinį lygį 

Statistikos departamento pateikti skaičiai rodo, kad, nors mažmeninės rinkos apyvarta iš tikrųjų smuko, prekybininkams tai nepadarė įtakos, matyt, dėl jų toliaregiškos politikos. Departamentas praneša, kad antrąjį šių metų ketvirtį įmonių pelnas sudarė beveik 1,4 mlrd. Lt. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pelnas padidėjo 2,5 karto, o su ankstesniu ketvirčiu – 92,3 procento. 

Statistikos departamento atliekamo nefinansinių įmonių finansinių rodiklių tyrimo duomenimis, antrąjį 2010 m. ketvirtį šalies įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 39,1 mlrd. Lt. Tai 6 proc. daugiau nei antrąjį praėjusių metų ketvirtį ir 15 proc. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį.

Pelningai dirbo daugelio ekonominės veiklos rūšių įmonės. Daugiausia pelno uždirbo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei telekomunikacijų įmonės. 

Vidutinis įmonių pelningumas sudarė 3,5 proc. (2009 m. II ketv. – 1,4, 2010 m. I ketv. – 2,1 proc.). Pelningiausios buvo žalios naftos ir gamtinių dujų gavybos (43,1 proc.) bei vaistų gamybos (32,5 proc.) įmonės. Pelningai dirbusių įmonių dalis pirmąjį 2010 m. ketvirtį siekė 58,3 proc. ir buvo didesnė nei praėjusių metų antrąjį (50,2 proc.) ir šių metų pirmąjį (45 proc.) ketvirtį.
Per pirmąjį šių metų pusmetį šalies įmonės gavo 73 mlrd. Lt pajamų, o jų ikimokestinis pelnas siekė 2,1 mlrd. Lt. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pajamos padidėjo 0,8 proc., o pelnas – 5,2 karto.