Būsto paskolą iš „Nordea bank Lietuva“ paėmęs vilnietis šiuo metu nori nebefiksuotų būsto paskolos palūkanų, tačiau sako negalįs išsiaiškinti, kokio dydžio reinvestavimo sąnaudas jam reikėtų mokėti norint pakeisti sutartį. Bankas esą nesutinka pateikti tikslios formulės, kaip jos skaičiuojamos.
„Dėl paties principo aš sutinku, tačiau mes su banku susikirtome tada, kai aš paprašiau tikslios formulės, kaip tos sąnaudos skaičiuojamos. Tačiau vietoje to, jie atrašė, kad tai yra komercinė paslaptis ir konfidenciali informacija. Sutartyje buvo numatyta, kad reinvestavimo sąnaudos yra skirtumas tarp suteikto kredito palūkanų normos ir palūkanų normos, už kurią bankas finansų rinkose gali reinvestuoti iš anksto gražinamą kredito sumą iki palūkanų nustatymo termino pabaigos. Štai čia ir atsiranda pats įdomumas, nes bankas, savaime aišku, norės, kad ta palūkanų norma būtų kuo mažesnė, nes kuo didesnis skirtumas, tuo didesnės reinvestavimo sąnaudos“, – sakė vilnietis.
Rolandas skaičiuoja šiuo metu permokantis apie 1 tūkst. Lt per mėnesį, nes bazinės palūkanų normos šiuo metu yra mažesnės nei užfiksuotos jo sutartyje.
„Aš sieksiu šią nuostatą pripažinti negaliojančia, kad tai būtų precedentas. Reinvestavimo sąnaudos galimos, tačiau sutartyje nėra formulės, ji aiškinama tik vienašališkai. Aš sieksiu, kad sąlyga apie reinvestavimo sąnaudas būtų iš viso panaikinta“, – tvirtino Rolandas, besirengiantis bylinėtis su banku.
Jo teigimu, ir Civiliniame kodekse yra parašyta, kad sutarties sąlyga laikoma nesąžininga, jeigu prekių pardavėjas arba paslaugų teikėjas turi išimtinę teisę aiškinti sutartį.
Pašnekovas kreipėsį į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad ši pateiktų jau anksčiau parengtą išaiškinimą kitam vartotojui, patekusiam į panašią situaciją.
Vilniečio būsto paskolos sutartyje nurodyta, kad reinvestavimo sąnaudas reikia mokėti tuo atveju, kai jis nori anksčiau laiko grąžinti visą ar dalį kredito, pasikeisti paskolos valiutą, fiksuotą palūkanų normą keisti į kintamą.
Naujose sutartyse formulę rašo
Tuo tarpu „Nordea Bank Lietuva“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas DELFI sakė, kad minimu atveju klientas nori pakeisti sutartis nekompensuodamas banko praradimų.
„Šiuo atveju klientas siekia priversti banką sutikti su jo norimais sutarties pakeitimais, tačiau tuo pačiu ir nenori kompensuoti dėl tokio pakeitimo banko patiriamų sąnaudų. Sutartis yra dvišalis sandoris, vienai jos šaliai nesutinkant su pakeitimu, sutartis yra tiesiog nekeičiama. Mes galime išaiškinti reinvestavimo sąnaudų dydį, tačiau tai iš esmės nieko nepakeis. Diskusijos apie refinansavimo sąnaudas šiuo atveju yra šalutinis dalykas“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, bankas pakeisdamas kliento sutartį, netaiko jokio papildomo mokesčio, bet dėl šio veiksmo patiria nuostolių, todėl ir prašo padengti reinvestavimo sąnaudas.
„Bankas pinigus skolinasi, tad, kaip keistai beskambėtų, šiuo atveju ilgalaikėje perspektyvoje pinigai turi savo kainą. Pakeitęs sutarties sąlygas su savo klientu, bankas turi keisti sutartis ir su asmenimis ir institucijomis, kurios tuos pinigus skolino ilgesniam laikotarpiui. Klientai bando laimėti geresnes sąlygas, perkeldami patiriamas išlaidas kitai pusei“, – aiškino jis.
Padaugėjus nepatenkintų klientų, bankas praėjusių metų pabaigoje į būsto paskolų sutartis įtraukė tikslią formulę, kaip skaičiuojamos reinvestavimo sąnaudos.
„Manome, kad retas Lietuvos gyventojas deramai supranta šią formulę, todėl abejojame, ar reikėtų tokiais sutartiniais punktais apsunkinti savo klientus, na bet jie pageidavo, tad šį punktą įtraukėme“, – sakė V. Cucėnas.
Banko atstovo teigimu, reinvestavimo dydis priklauso nuo padėties tarpbankinėje rinkoje tuo metu, kai yra atliekami sutarties sąlygų pakeitimai.
Tikslūs skaičiavimai vartotojui turi būti pateikti
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas DELFI sakė detaliai neišnagrinėjęs konkrečios sutarties negalįs komentuoti, ar šioje situacijoje galėtų būti vartotojo teisių pažeidimas.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatyme numatyta, kad vartotojai turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją apie teikiamas paslaugas, o paslaugos teikėjams kyla pareiga suteikti minėtą informaciją vartotojams.
„Atsižvelgiant į tai, vartotojui turi būti suteikta informacija apie tai, kokiu būdu yra apskaičiuojamos reinvestavimo sąnaudos tam, kad prieš priimdamas sprendimą vartotojas galėtų įvertinti tokio sprendimo ekonomines pasekmes. Taip pat pažymėtina, kad nesąžiningomis laikomos sutarčių sąlygos, kurios įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti“, – dėstė V. Ūsas.
