Komiteto nuomone, taip pat reikėtų užtikrinti komunalinių įmonių sąnaudų skaidrumą ir padidinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) galias audituoti įmones.
Šio komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius mano, kad monopolinių įmonių vadovai per mėnesį neturėtų uždirbti daugiau nei 15 tūkst. Lt per mėnesį. Paklaustas, kokie dabar yra vadovų atlyginimai, pašnekovas tvirtino negalįs gauti tikslių duomenų ir sako girdėjęs gandų apie keliasdešimt tūkstančių sudarančius darbo užmokesčius.
„Tikslius atlyginimus mums trukdo sužinoti didelė iškaba „Konfidencialu“. Aš manau, kad dabar šitiek mažai (15 tūkst. Lt – DELFI) negauna net miesto šiluminių tinklų padalinių vadovai. Žinoma, vadovo atlyginimas neturėtų būti lygus darbininko, tačiau kartu tai yra toks filosofinis klausimas, kas turėtų daugiau gauti, ar universiteto rektorius, ar šilumos tinklų vadovas?“ – DELFI sakė A. Jaruševičius.
DELFI primena, kad buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas Bronius Miežutavičius buvo apkaltintas prokurorų išsimokėjęs 35 tūkst. 830 Lt priedą. Taip pat esą kai kurie šios įmonės darbuotojai per mėnesį gaudavo ir 80 tūkst. Lt priedus.
Tačiau, anot A. Jaruševičiaus, kur kas didesnę įtaką paslaugų kainai turi ne vadovų atlyginimai, bet galimai neskaidrūs viešieji pirkimai. Todėl komitetas siūlo parengti teisės aktus, kurie padėtų skaidrinti šilumą, elektrą, vandenį ir kitas monopolines paslaugas gyventojams teikiančių įmonių pirkimus.
„Pavyzdžiui, viešai paskelbtais duomenimis, pernai iš 31 „Vilniaus vandenų“ viešojo pirkimo 24 buvo vykdyti su pažeidimais, o 2008 m. – net 121 pirkimas“, – pavyzdį pateikė A. Jaruševičius.
Jo nuomone, Lietuvoje monopolinės komunalinės įmonės yra pernelyg menkai reguliuojamos.
„Šildymas, elektra, dujos yra viešojo administravimo objektai. Pasaulyje yra taip, kad arba veikia konkurencija, arba valstybė reguliuoja. Pas mus valstybė reguliuoja, tačiau yra padarytas kažkoks nesveikas mišinys, lyg ir pusiau rinka, lyg ir pusiau reguliuojama. Taip nebūna“, – sakė komiteto pirmininkas.
Todėl siūloma padidinti VKEKK galias audituoti įmones.
„Dabar yra tokia situacija, kad ateina bet kuri monopolinė įmonė, viskas įvyksta per tris minutės: tiekėjas pateikia savo išvadas, pristato ataskaitą, trumpas pasitarimas, komisijos nariai pabalsuoja ir viskas. Kiekviename komisijos skyriuje yra po pora darbuotojų ir išanalizuoti kupetas dokumentų tiesiog nėra galimybės“, – dėstė A. Jaruševičius.
Anot jo, komitetas ketina parengti teisės aktų tezes, kurias teiks Trišalei tarybai, o ši jau turės rūpintis tolesniais sprendimų pasiūlymais. Trišalė taryba yra patariamoji institucija, sudaryta iš profsąjungų, darbdavių ir valdžios atstovų.
Lietuvos šilumos tiekėjus vienijančios asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas atkreipia dėmesį, kad didžiausią įtaką šilumos kainai turi kuro kaina ir nesiryžo vertinti tokio pasiūlymo naudos.
„Man atrodo, kad bendrai darbo užmokestis neturi didelės įtakos, ar sumažinsi, ar padidinti vartotojams dėl to didelio skirtumo nebus. Mūsų sektoriuje didžiausią įtaką tarifui turi kuro kainos“, – DELFI sakė jis.
Pašnekovas neatskleidė, koks yra šilumos tiekimo įmonių vadovų atlyginimų lygis. Jis nurodė kreiptis į VKEKK, tačiau ši atsakė tvirtinanti visą įmonių darbo užmokesčio fondą, todėl atskirų pareigybių atlyginimų nežino.
Viešojo ir privataus sektorių darbuotojų algos neturėtų skirtis
„DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis DELFI sakė, kad valstybei reikėtų parengti optimalią strategiją, kaip turi būti nustatomi atlyginimai viešajame sektoriuje. Kartu jis pripažįsta, kad šios srities negalima palikti neprižiūrimos ir nekontroliuojamos.
„Tačiau lazda turi du galus, jeigu mes pernelyg išlaidaujame, tai persikelia į sąnaudas, tačiau jeigu mes pernelyg suvaržysime atlyginimus, tada darbo vieta taps nekonkurencinga ir bus prarasti geriausi vadovai. Jeigu konkretus vadybininkas turės geresnę galimybę uždirbti privačiame sektoriuje, jis pereis ten“, – sakė analitikas.
Jis atkreipia dėmesį, kad mūsų valstybinis sektorius nepasižymi stabilumu – keičiantis partinėms viršūnėlėms dažnai nukrapštomi ir atitinkami vadovai, todėl atlyginimas lieka kone vienintelis privalumas.
Tuo tarpu užsienyje viešajame sektoriuje esą yra daug didesnis stabilumas.
„Analizuojant įmones, mano statistinė patirtis rodo, kad įmonių veiklos rezultatai nepaprastai stipriai priklauso nuo vadovo savybių ir nuo jo darbo efektyvumo. Labai tikslus dėsnis yra suformuluotas Singapūro valdančiosios partijos – viešajame sektoriuje vadovaujantis darbuotojas negali gauti mažesnį atlyginimą nei mokamas užmokestis analogiškoje pozicijoje privačiame sektoriuje. Ši šalis mums yra pavyzdys daugeliu atžvilgių, nes ji sugebėjo labai persitvarkyti ir nueiti labai sėkmingą kelią, iš žemo lygio šalies įsiveržti į pirmaujančių elitą“, – teigė R. Rudzkis.
