Jaunos merginos kas mėnesį darbdaviui privalo atnešti gydytojo pažymą apie tai, kad dar nesilaukia, o nėščios moterys perkeliamos dirbti tokiomis sąlygomis, kad iš darbo išeitų savo noru, ar netgi joms pasiūloma pasidaryti abortą.

Pasipriešinusios moters darbas paverčiamas košmaru

Anot A. Burneikienės, ekonominė krizė apnuogino skaudulius, apie kuriuos būtina kalbėti garsiai. „Pirmiausiai reikia kalbėti apie aplinką, kuri tapo pakanti psichologiniam smurtui darbe. Įstatymai darbdaviui liberalėja, pastarajam suteikiama galimybė iš darbo atleisti žmogų dėl bet kokių priežasčių, kokias tik jis sugalvoja. Darbo vietų skaičiaus mažėjimas, darbo užmokesčio mažėjimas, netikrumas dėl ateities – visa tai sukuria prielaidas, kad aplinkiniai tampa vis abejingesni“, - teigė pašnekovė.

Jos teigimu, krizės laikotarpiu smurtas darbe labiausiai pasireiškia kaip diskriminacija dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas. Būtent tokių skundų padaugėjo minėtu laikotarpiu. Tarnyba tiria bent keletą atvejų, kai moteris, pasipriešinusi prie jos seksualiai priekabiavusiam vadovui, susilaukė jo keršto nuolatiniais tikrinimais, kurie darbą įstaigoje pavertė košmaru. Taigi buvo daromas viskas, kad auka iš darbo išeitų. Moterims po tokio persekiojimo prireikė psichologo, psichiatro paslaugų ir net gydymo ligoninėje.

A. Burneikienės teigimu, šiandien didžiulę įtampą darbe patiria ir nėščios moterys. Jos manymu, jų diskriminavimo mastai kur kas didesni nei išpūstas burbulas dėl piktnaudžiavimo motinystės išmokomis. Esą galima susidaryti nuomonę, kad mamos, reikalaudamos išmokų, ir sukėlė krizę valstybėje.

„Turėjome skundą, kai viename Vilniaus prekybos centre nėščia moteris iš prekybinės salės buvo perkelta dirbti į nešildomą, pilną skersvėjų sandėlį, kad kuo greičiau savo noru išeitų iš darbo ir nekeltų darbdaviams papildomų problemų. Nėščių moterų skundų krizės metu tikrai padaugėjo – nesuteikiamos eilinės kasmetinės atostogos, kai darbdavys sužino apie nėštumą, jaunos moterys periodiškai kviečiamos į kabinetą pas darbdavį, kuriame turi parodyti pažymą, kad nesilaukia, o Marijampolėje moteriai tiesiogiai pasiūlyta pasidaryti abortą“, - pasakojo lygių galimybių kontrolierė.

Panašiai elgiamasi ir su pagyvenusiomis moterimis. Prieš keletą dienų A. Burneikienei teko konsultuoti moterį, kuri į vieną prekybos centrą kreipėsi dėl darbo kulinarijos skyriuje. Jai buvo tiesiai pareikšta, kad priėmę į darbą pagyvenusias moteris vėliau darbdaviai esą turi problemų. Beje, moteriai tik 46-eri.

Tarnyba pagal galiojančius teisės aktus turi ne tiek ir daug įgaliojimų pakeisti padėtį. „Galime pareikalauti nutraukti diskriminaciją – pavyzdžiui, ateistą žmogų grąžinti į darbą; galime taikyti drausmines nuobaudas; įspėti darbdavį dėl įstatymo pažeidimo; skirti nuo 2 iki 4 tūkst. litų administracinę nuobaudą; jei smurtas ribojasi su baudžiamuoju nusižengimu, galime perduoti medžiagą į prokuratūrą. Visgi dažniausiai dirbame kaip mediatoriai – pasikviečiame abi puses ir bandome jas sutaikyti. Tai paprastai vis tiek baigiasi aukos išėjimu iš darbo, tačiau su mažiausiomis netektimis. Jei žmogus kreipiasi į teismą, pastarasis labai dažnai priima aukai palankų sprendimą, bet ar tai išsprendžia problemą – kitas klausimas. Juk lieka tas pats darbdavys – jo atleisti mes įgaliojimų neturime“, - teigė lygių galimybių kontrolierė.

Smurto prieš moteris problema keliama ES mastu

Tarptautinis projektas „Smurtas prieš moteris darbe… Pasikalbėkime!“, kuris dvejus metus buvo vykdomas 8 Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, parodė, kad vienokį ar kitokį smurtą darbe yra patyrusios nuo 40 iki 90 proc. moterų. Jos nukenčia tris kartus dažniau nei vyrai.

Remiantis kitų tyrimų duomenimis, pagal psichologinio smurto paplitimo lygį tarp kitų ES šalių Lietuva užima ketvirtą vietą ir priskiriama prie padidintos rizikos šalių.

Visgi visose projekte dalyvavusiose valstybėse (Lietuvoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Graikijoje, Kipre, Latvijoje ir Ispanijoje) smurtas ir seksualinis priekabiavimas tebėra paslėpti reiškiniai, kuriuos sunku suprasti, todėl apie daugelį rimtų smurto ir priekabiavimo atvejų tiesiog nepranešama arba juos sunku atpažinti.

Tyrėjai tokią padėtį sieja su vis dar gajomis patriarchalinėmis nuostatomis. Kaip bebūtų paradoksalu, moterys bijo piktintis, kad nebūtų apkaltintos feministėmis, todėl lyčių nelygybė paplitusi visose gyvenimo srityse. Moterys iki šiol dirba susibūrusios mažiausiai apmokamų darbų vietose ir toliau yra diskriminuojamos.

Kaip pažymi projektą Lietuvoje koordinuojančio Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistai, vienas iš projekto tikslų – aiškinti, kokias pasekmes žmogaus psichikai sukelia nenormali atmosfera darbe, mokyti visuomenę atpažinti psichologinio smurto ar seksualinio priekabiavimo apraiškas darbe bei jų netoleruoti.