A. Kubilius trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė dar laukiantis Konkurencijos tarybos išvadų, kodėl didėja maisto kainos, o tada jau esą bus imamasi atitinkamų priemonių.

„Jeigu artimiausiu metu matysime aiškias išvadas, tada ieškosime teisinių, teisėtų ir konstitucinių sprendimų, kaip neleisti piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. Kaip visada, geriausias receptas yra didesnė konkurencija. (...) Aš nelabai žinau, kaip čia tą reguliavimą būtų galima padaryti, bet jeigu kas nors žino tokių metodų, mes juos apsvarstysime“, – sakė premjeras.

Tuo tarpu D. Kreivys sakė negirdėjęs apie antkainių reguliavimą Europoje ir tvirtina, kad pirmiausiai turėtų būti išnaudotos mažiau skausmingos priemonės.

„Apie tai aš dar nesu girdėjęs, Europos Sąjungoje dar nėra tokių atvejų, bet, aš manau, kad viskas labai priklausys nuo to, kaip situacija vystysis toliau. Mes turime oligopolijas tiek gamybos, tiek prekybos srityse, šios dvi oligopolijos spaudžia arba pirkėjus, arba ūkininkus. Aš manau, kad pirmiausiai Konkurencijos taryba turi atlikti savo darbą. Jeigu žiūrėtume į kainų augimo tendenciją, dažnai jų augimas buvo nepagrįstas“, – kalbėjo D. Kreivys.

Skeptiškai galimybę reguliuoti antkainius vertina ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

DELFI primena, kad pirmadienį Konkurencijos tarybos pirmininką Joną Rasimą priėmusi prezidentė nevyniojo žodžių į vatą ir pareiškė svarstysianti galimybę įstatymu reguliuoti prekybininkų antkainius.

Ji priminėKonstitucijoje numatytą galimybę antkainius reguliuoti pusę metų.

Konkurencijos tarybos duomenimis, nuo 2008 m. pabaigos prekybos tinklų antkainiai pastaruoju metu pienui šoktelėjo nuo 17-18 proc. iki 31 proc., miltams nuo 23 proc. iki 43 proc., Tilsit tipo sūriui nuo 14 proc. iki 31 proc.

Pasak Konkurencijos tarybos vadovo, kitose šalyse pienas bei kiti panašaus tipo produktai dažnai naudojami kaip jaukas pritraukti pirkėjus į prekybos tinklą ir yra parduodami net už savikainą.

„Man atrodo, kad jeigu 2008 m. produktas galėjo būti parduodamas su 18 proc. pelno marža, tai aš nerandu paaiškinimo, kodėl jis dabar turi būti parduodamas su 31 proc. marža. Ar 18 proc. buvo normali, ne per didelė, nedrįsčiau kalbėti, bet paprastai, kiek man žinoma, apie vidutines maržas prekybos sektoriuje kalba apie skaitmenis, o ne apie dviženklius skaičius. Tokios įmonės, kaip „Wal-Mart“, „Lidl“, „Kesko“, „Aldi“, dirba su žemomis maržomis, bet milžiniškomis apyvartomis“, – pirmadienį po susitikimo su prezidente teigė J. Rasimas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją