Naujos gamyklos Klaipėdoje statybų darbai planuojami birželio mėnesį. Į vietinę, ES, bei NVS rinkas orientuota įmonė, prioritetu pasirinkusi Baltijos šalių bei Rusijos, Baltarusijos rinkas, ketina pradėti gamybą 2005 m. pradžioje. Vietinei rinkai numatoma parduoti apie 50 proc. gaminamos produkcijos.
Bendrovės “Vakarų nafta” generalinis direktorius Vytautas Butvilas teigė, kad investicijoms Klaipėdos LEZ pasirinkta visų pirma dėl to, kad zonoje jau įrengta visa verslui reikalinga infrastruktūra, tuo tarpu pasirinkus neparuoštą teritoriją, reikėtų daugiau laiko bei lėšų sąnaudų. ”Omsk chimkompanija” žvalgėsi po visą regioną, bet pasirinko Lietuvą kaip patikimiausią ir palankiausias sąlygas šiam verslui teikiančią šalį. Buvome nusižiūrėję kelis sklypus kitur Lietuvoje, tačiau, įvertinus dar ir siūlomas mokesčių lengvatas, Klaipėdos LEZ sąlygos pasirodė geriausios, veikti galima operatyviausiai ”, – sakė V.Butvilas.
Turėdama interesų Baltijos šalių rinkose, ”Omsk chimkompanija” pasirinko Lietuvą, nes čia nebuvo stambaus vienkartinių indų bei kitų pakuočių gamintojo. Žaliavos gamybai į Klaipėdos LEZ bus tiekiamos iš motininės įmonės “Omskij polisterol“ - stambiausio Rusijoje chemijos kombinato, anksčiau žinomo Omsko chemijos kombinato vardu. Iki sugriūvant Sovietų Sąjungai, šis chemijos kompleksas garsėjo kaip didžiausias Eurazijoje. ”Omsk chimkompanija”, panašias gamyklas turinti Rusijoje bei Slovakijoje, šiuo metu ruošiasi statyboms Šveicarijoje.
Klaipėdos LEZ, veiklą pradėjusioje 2002 m. rugsėjį, veikia Vokietijos ir Japonijos koncerno “Siemens-Yazaki“ dukterinė bendrovė “SY Wiring Technologies“. 2003 m. pavasarį Danijos bendrovė „A.Espersen A/S“ baigė statyti naują žuvies perdirbimo gamyklą. Perai lapkritį lietuviško kapitalo bendrovė “Veritas stili“ paskelbė naujos PET pakuotės ruošinių gamyklos statybos pradžią. Gruodžio mėn. statybas pradėjusi bei gegužę įkurtuves švęsianti Danijos ir Airijos kapitalo bendrovė “Klaipėdos verslo parkas“, pirmadienį paskelbė apie tolesnę statomo verslo komplekso plėtrą.
Lengvatos, kurias investuotojai gauna Klaipėdos LEZ, išliks ir Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nes jos neperžengia ES įstatymais leidžiamų valstybės pagalbos ribų. Vakar Seimas priėmė LEZ įstatyminės bazės pataisas, sulyginančias veiklos sąlygas visiems ūkio subjektams, nepriklausomai nuo kapitalo kilmės. “Tai neabejotinai palengvino investuotojų atėjimo ir veiklos sąlygas“, - džiaugėsi Povilas Vasiliauskas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas.
Šiuo metu Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė veda derybas su 4 galimais investuotojais iš Vokietijos, Norvegijos, Tailando bei Indijos.
