Kritikuodami kontroliuojančias institucijas turgaviečių vadovai elgiasi lyg pradinukai – gelbėdamiesi patys bando skųsti, jų nuomone, mažiau kontroliuojamus mobiliuosius ūkininkų turgelius. Tačiau populiarėjančių turgelių atstovai ginasi ir tikina, kad kontrolieriai juos tikrina ne mažiau, be to, jie ir patys naudoja itin veiksmingus savikontrolės mechanizmus.
Ministerijų rokiruotė nepagelbėtų
Turgaviečių vadovų nusiskundimai kontroliuojančiomis institucijomis pasiekė Vyriausybę, kurios vadovas Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavedė išnagrinėti padėtį. Tačiau turgaviečių vadovai iš karto pakilo į ataką – kodėl juos kontroliuoja Žemės ūkio, o ne Ūkio ministerija.
Susitikime ŽŪM dalyvavę turgaviečių ir smulkiųjų verslininkų atstovai skundėsi, kad ministerija per jai pavaldžias institucijas visokiais būdais sunkina turgaviečių verslininkų gyvenimą. Tiesa, konkrečių atvejų besiskundžiantieji nenurodė. Tiesiog jiems susidariusi tokia nuomonė, todėl jie ir siekia, kad turgaviečių verslas patektų po Ūkio ministerijos sparnu. Tačiau užmiršta, kad šiuo atveju nagrinėjama prekyba ne oro balionėliais ar lėlėmis, o žemės ūkio ir maisto produktais.
ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis turgaviečių atstovus įtikinėjo, jog kad ir kas juos kontroliuotų, pagrindinis kontrolės tikslas būtų tas pats – atsekti produkto judėjimą nuo gamintojo iki prekystalio. Deja, tai padaryti kol kas gali ar nori ne kiekvienas prekiautojas turgavietėse.
Be kita ko, net teoriškai ministerijas pakeitus vietomis niekas nepasikeistų, nes žemės ūkio produktų ir iš jų pagamintų produktų kokybę tikrina ne Ūkio ministerijai, bet Žemės ūkio ministerijai pavaldžios institucijos.
Kontroliuoja kasdien
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė stebisi, kad turgavietėms skiriamas toks ypatingas dėmesys, nors pastaraisiais metais esą kontrolieriai nenustatė kontrabandos atvejų. Pasak jos, ypač aktyviai, bene kasdien, turgavietes kontroliuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kontrolieriai ir todėl kaip niekas kitas trukdo verslininkams dirbti. Anot Z.Sorokienės, prekiaujantys ūkininkai (ypač mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose) rečiau tikrinami nei turgavietėse prekiaujantieji smulkieji verslininkai.
Tačiau VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas paneigia asociacijos pirmininkės kaltinimus: „Turime savo tikrinimo metodikas ir jas taikydami pasiekėme puikių rezultatų – pastaruoju metu užfiksavome tikrai mažiau produktų atsekamumo, ženklinimo bei higienos reikalavimų pažeidimų, tačiau pradėję tikrinti intensyviau, nustatėme nelegalios produkcijos sandėlius.“
Įdiegtas savikontrolės mechanizmas
VL pakalbintas žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius nustebo išgirdęs tokius savo kolegų kaltinimus: „Be valstybinių kontroliuojančių institucijų, kurios mus tikrina ne rečiau kaip ir kitas turgavietes, mes patys esame įdiegę savikontrolės mechanizmą.
Kooperatyvo atstovai tikrina, ar ūkininkai tikrai augina tuos žemės ūkio produktus, kuriais prekiauja turgeliuose. Be to, jau prigijo turgeliuose prekiaujančių ūkininkų savikontrolė – turgelyje prekiauja ne bet kas, o tik mums žinomi ūkininkai, turintys tokią teisę.
Bet kas neatvažiuos ir nepradės pardavinėti, o jeigu tokie atvejai pasitaiko, tai tokiam prekiautojui tuoj pat pasiūloma išvažiuoti. Be to, savo iniciatyva kooperatyvo atstovai kiekvieną dieną apsilanko turgeliuose ir tikrina ūkininkus. Kooperatyvo kontrolieriai turi tikrinimo žurnalus, kuriuose fiksuojama prekių kilmė pagal dokumentus – važtaraščius ir PVM sąskaitas faktūras.“
Taigi jeigu kas nors apsinuodytų parduota produkcija, bet kuriuo metu būtų nustatytas konkretus pardavėjas ir tuo pačiu ūkis, iš kurio pateikta produkcija. Turgeliai kol kas nedideli, populiariausiose vietose susirenka iki 25 prekiautojų, taigi juos patikrinti ir kontroliuoti nesunku.
Reikia kelių pažymėjimų
Be kita ko, turgaviečių atstovai priekaištauja, kad kiekvienas turgaus prekeivis, turintis verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, dar turi įsigyti ir maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą.
Pasak V.Paulausko, šis reikalavimas būtinas norint nustatyti parduodamų maisto produktų atsekamumą. Šiuos pažymėjimus su atpažinimo numeriu patvirtina VMVT.
Prekiautojai turguose labiausiai piktinasi, kad reikalaujama įsigyti net po kelis pažymėjimus. Kažkodėl vienas toks pažymėjimas galioja tik tam tikroje turgavietėje, nors pagal teisės aktus turgaus verslininkui leidžiama prekiauti įvairiose turgavietėse.
O prekybą mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose reglamentuoja žemės ūkio ministro rekomendacijų aprašas dėl prekybos viešojoje vietoje.
„Mes nebijome kontrolierių, nes neturime, ko slėpti. Kiekvienas turgelyje prekiaujantis ūkininkas ar jo šeimos narys turi visus dokumentus ir be jokių problemų juos pateikia bet kurios institucijos kontrolieriui“, – tikina M.Maciulevičius.
