„Iš Konkurencijos tarybos pirmininko pusės buvo pateikta informacija apie nepaprastai išsipūtusias prekybos tinklų pelno maržas per pastaruosius metus, kai kalbama apie tokius pagrindinius produktus kaip pienas, duona, cukrus, sviestas ir taip toliau“, - pirmadienį po susitikimo sakė prezidentės atstovės spaudai Linas Balsys.
Pasak jo, šalies vadovė mato keletą būdų taisyti situacijai. Vienas jų būtų įvairių prekybos tinklų kainų viešinimas pagal pagrindinius produktų krepšelius. Antrasis – antkainių reguliavimas įstatymu.
„Kalbėdama su Konkurencijos tarybos pirmininku bei siųsdama žinią prekybos tinklams prezidentė pasakė, kad jeigu situacija nesikeis, prezidentė rimtai svarstys galimybę antkainius reguliuoti įstatymo būdu. Kaip žinote, Seime jau yra vienas iš variantų įregistruotas grupės Seimo narių, gali būti ir kitų variantų, prezidentė ir pati galėtų pateikti siūlymų, tačiau esminė žinia ta, kad jeigu kitaip susikalbti neišeina, nėra geros valios ir supratimo, tuomet gali tekti griebtis įstatymo“, - teigė šalies vadovės atstovas.
Kad antkainių reguliavimas būtų neatmestina priemonė, teigia ir Konkurencijos tarybos vadovas J. Rasimas. Jo tvirtinimu, kitose šalyse būtiniausi maisto produktai tarnauja ne kaip pelno šaltinis, o kaip jaukas pritraukti pirkėjams, tad pienas, duona ir panašūs produktai paprastai parduodami su itin žemu antkainiu arba net pigiau nei savikaina.
Antkainiai šoko dvigubai
Konkurencijos tarybos vadovo J. Rasimo duomenimis, nuo 2008 m. paskutiniojo ketvirčio 2,5 proc. riebumo geriamojo pieno pelno marža šoktelėjo nuo 17-18 proc. iki 31 proc. šių metų birželį „Tas didėjimas vyko tolygia tiese, be didelių nukrypimų. Kaip matote, padidėjimas tikrai yra didelis“, - teigė J. Rasimas.
Jo teigimu, iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) atliktos analizės aiškėja, jog pastaruoju metu didėjo ir kitų produktų antkainiai. Pavyzdžiui, Tilsit tipo sūrio antkainis padidėjo nuo 14 proc. iki 31 proc., kvietinių miltų – nuo 23 proc. iki 43 proc.
Pasak Konkurencijos tarybos vadovo, kitose šalyse pienas bei kiti panašaus tipo produktai dažnai naudojami kaip jaukas pritraukti pirkėjus į prekybos tinklą ir yra parduodami net už savikainą.
„Kai kuriose šalyse, kur įstatymas nedraudžia, toks produktas kaip pienas parduodamas net žemiau savikainos, tam kad į prekybos tinklą būtų pritraukiami pirkėjai ir kad jie vėliau nusipirktų kitų prekių. Kitos būtiniausios prekės irgi dažnai naudojamos kaip jaukas pritraukti, tuo tarpu pas mus šitos prekės parduodamos su didžiulėmis maržomis ir tai stebina“, - pasakojo J. Rasimas.
Jo tvirtinimu, didelio prekybos tinklo veikimas pagrįstas didele apyvarta ir mažais antkainiais. Dėl šios priežasties būtiniausios prekės paprastai parduodamos su labai mažais antkainiais, tačiau Lietuvoje nuo 2008 m. paskutiniojo ketvirčio vaizdas, pasak J. Rasimo, priešingas.
„Man atrodo, kad jeigu 2008 m. produktas galėjo būti parduodamas su 18 proc. pelno marža, tai aš nerandu paaiškinimo, kodėl jis dabar turi būti parduodamas su 31 proc. marža. Ar 18 proc. buvo normali, ne per didelė, nedrįsčiau kalbėti, bet paprastai, kiek man žinoma, apie vidutines maržas prekybos sektoriuje kalba apie skaitmenis, o ne apie dviženklius skaičius. Tokios įmonės, kaip „Wal-Mart“, „Lidl“, „Kesko“, „Aldi“, dirba su žemomis maržomis, bet milžiniškomis apyvartomis“, - teigė J. Rasimas.
Tiria ir galimus susitarimus
Pas prezidentę viešėjęs Konkurencijos tarybos vadovas teigė, jog jo vadovaujama institucija pirmadienį šalies vadovei pristatė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) atliktą žemės ūkio produkcijos kainų analizę, tačiau esą Vyriausybės pavestas tyrimas, kodėl brangsta maisto produktai apskritai, bus baigtas dar šią savaitę.
Be to, Konkurencijos taryba yra pradėjusi tyrimą ir dėl draudžiamų susitarimų, bet šio tyrimo eigos komentuoti J. Rasimas nepanoro.
Su prezidente D. Grybauskaite Konkurencijos tarybos vadovas aptarė ir galimas baudas, jeigu pavyksta įrodyti kokius nors kartelinius susitarimus.
Šalies vadovė siūlo didinti baudas, kad jos atgrasintų nuo noro veltis į tokius susitarimus, be to, kalbama ir apie įmonių vadovų asmeninę atsakomybę.
„Viena iš veiksmingiausių poveikio priemonių, tai asmeninė to žmogaus, kuri priima sprendimus, atsakomybė. Arba to, kuris užmerkia akis, kai jo vadovaujami vadybininkai veliasi į draudžiamus susitarimus. Tokia praktika kai kuriose šalyse taikoma ir tai sektina praktika“, - svarstė ir J. Rasimas.
Jis taip pat teigiamai atsiliepė apie Europos Komisijos (EK) praktiką numatyti baudas, kurios nustatomos pagal naudą, gautą iš draudžiamos veiklos. „Įvertinama tų prekių apyvarta, kuri susijusi su padarytu pažeidimu“, - teigė Konkurencijos tarybos vadovas.
