Atstoja tapetus
Lietuvoje per pastaruosius metus dėl mokesčių sistemos pertvarkos knygos dar labiau pabrango. Dėl to ne kiekvienas sau gali leisti įsigyti po keletą leidinių per mėnesį. Ši bėda didmiesčiuose pradėta spręsti naujai atidarant skaitytų knygų knygynus, kuriuose literatūros mėgėjų perkamoji galia stebuklingai išauga. Čia knygos dažniausiai kainuoja ne keliasdešimt, o kelis arba keliolika litų.
Vienas tokių knygynų – Vilniaus senamiestyje bemaž prieš metus duris atvėręs „Mint Vinetu“ (MV). Jo lankytojai kviečiami atnešti savo perskaitytas knygas ir parsinešti į namus naują, paliktą kitų skaitytojų. Filosofas ir rašytojas Kristupas Sabolius sostinėje esančiame MV knygyne atrado senesnio leidimo Friedricho Nietzsches raštus, Thomo Manno „Daktarą Faustą“ ir dar keletą retesnių filosofijos veikalų. Jis sako, kad tokie knygynai turi perspektyvų gyvuoti net ir Lietuvoje, nors mūsų šalyje žmonės vietoje knygos vis dažniau renkasi televizorių.
„Kita vertus, pripažinkime, kad ne taip jau retai knygos mūsų lentynose atlieka tapetų vaidmenį. Pasikeitusi finansinė situacija, kai literatūra tapo sunkiau įperkama, mums suteikia progą pravėdinti galvas. Neprisirišdami prie daiktų, šiuo atveju – knygų, visi tik laimi. Todėl skaitytų knygų knygynas yra ne tik prekyvietė, bet ir pasiūlymas keisti dar gerokai apkerpėjusius mūsų įpročius ir mentalitetą“, – sako K. Sabolius.
Randa ir šventųjų atvaizdų
Knygyno MV bendrasavininkė Jurga Raguckaitė džiaugiasi sėkme – per metus knygų lentynose padaugėjo bemaž tris kartus ir dabar skaitytojai jau turi galimybę rinktis iš daugiau nei 10 tūkst. spaudinių lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Tai – ir sovietmečiu, ir vos prieš keletą mėnesių leistos knygos.
„Galbūt kiekvienas turime iki 20 mieliausių knygų, su kuriomis nė už ką nesiskirtume. Tačiau visomis kitomis galime pasidalyti – tai mes ir skatiname. Iš tiesų, kai pagalvojame, mes juk čia ne knygas pardavinėjame, o kartu su savo lankytojais kuriame malonias emocijas. Tai mums – svarbiausia“, – teigė J. Raguckaitė.
Jaukaus knygyno savininkai sukurpė tokią sistemą, kuri skatina ne vien parduoti ar vien pirkti knygas, o mainytis jomis. Kiekvienam, atnešusiam savo knygą, dalis jos vertės atlyginama specialiais MV taškais. Vienas taškas perkant knygą prilygsta litui, taškais galima padengti iki 50 proc. knygos vertės. Todėl nuolatiniams knygyno lankytojams naujos knygos iš esmės nieko nekainuoja.
Knygynas, kaip sako jo šeimininkai, nesuperka „makulatūros“ – kas kartą atliekama kruopšti ir subjektyvi knygų atranka. Idealiu atveju MV surenka literatūrą, kurią jos šeimininkai dėl įvairių priežasčių norėtų rekomenduoti kitiems.
„Siekiame, kad knygos nedulkėtų mūsų lentynose, kad kuo greičiau cirkuliuotų. Taigi žmonėms, kurie, pavyzdžiui, siūlosi atnešti daug nereikalingos rusiškos literatūros, rekomenduojame kreiptis kitur“, – sakė knygyno bendrasavininkis Algis Akstinas.
MV atstovai tvirtina, kad jų lentynose sukrautos geros knygos, kurias skaito išsilavinę žmonės. Čia galima rasti pramoginės, mokslinės literatūros, klasikos ir šiuolaikinių kūrinių. Pasirinkimo spektras platus – nuo verslininkų pamėgto „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrari“ iki Senovės Kinijos mitų.
Iš visų knygyno lentynų filosofijos kampas atnaujinamas dažniausiai. Kas galėtų pagalvoti, kad F. Nietzsches ar A. Schopenhauerio knygos yra graibstomos? MV jos – vienos paklausiausių. Taip pat populiarios prieš kelias dešimtis metų leistos pasakos. Jas atneša vyresni žmonės, o perka jaunos šeimos, asmenys, kuriuos užplūdo vaikystės prisiminimai.
Knygynas turi pageidaujamų knygų sąrašą, kurį nuolat papildo. Pageidavimus surašo patys skaitytojai. Tarp labiausiai ieškomų knygų – A. Burgesso „Prisukamas apelsinas“, R. Gavelio „Vilniaus pokeris“, A. Huxley „Sala“. Ateityje knygynas net planuoja surengti „Prisukamo apelsino“ vakarėlį šio kūrinio gerbėjams. Savo ruožtu MV atstovai pastebi, kad bene menkiausio susidomėjimo sulaukia lietuvių rašytojų poezija, netgi nepaisant to, kad ji parduodama labai pigiai.
Į sostinėje įsikūrusį knygyną dažnai užsuka meno albumų gerbėjai. Vilnietis dailininkas Vladas Mackevičius neseniai įsigijo V. van Gogho autoportretų knygą. Nors vieną tokią jau turėjo namuose... „Pasinaudojau proga, nes nemanau, kad kada nors dar tokia pasitaikys. Knygyne randu itin retų meno albumų, kurių kitur praktiškai būtų neįmanoma aptikti. Jie keliauja iš vienų žmonių namų pas kitus“, – pasakojo V. Mackevičius.
Tiesa, J. Raguckaitė patikino, kad knygynas nežada tapti nišinis – specialiai nemedžiojama antikvarinių pirmojo leidimo knygų, į turimus leidinius nežvelgiama kaip į investiciją.
Kiekvienas naujas leidinys – tai kartu ir nauja istorija, gaubianti savyje šiek tiek paslapties.
MV knygose darbuotojai ir skaitytojai randa įvairių skirtukų – nuo senų viešojo transporto talonėlių iki šventųjų atvaizdų, taip pat įvairių žmonių telefono numerių, jų asmeniškų minčių.
Knygyno šeimininkai su šypsena prisimena istoriją, kai vienoje knygoje rado jaunos moters nuotrauką. Aptiktą fotografiją jie pakabino savo įdomybių lentoje. Po kelių savaičių viena knygyno lankytoja sušuko: „Čia mano mama!“ Knygoje atsidūrusi merginos mamos jaunystės nuotrauka buvo išsiųsta iš Vilniaus į Klaipėdą.
MV atstovai sako siekiantys, kad jų knygynas taptų skaitančiosios bendruomenės susirinkimo, diskusijų vieta. Žadama, kad ateityje čia vyks keliautojų, rašytojų susitikimai.
„Norime išlaikyti tą gerą aurą ir matyti švytinčias skaitytojų akis. Turime tęsti tradiciją, kurią pradėjo dar anksčiau čia veikusi siūlų parduotuvė išskirtiniu pavadinimu „Geros akys“, – šyptelėjo A. Akstinas.
Vidutinė kaina – apie 10 litų
Knygyne dauguma knygų vidutiniškai kainuoja 7–11 Lt. Maždaug tiek (iki 10 Lt) kainuoja ir elektroninėje perskaitytų knygų svetainėje Sena.lt sudėtos ir parduodamos knygos iš visos Lietuvos.
Knygų pasiūla Sena.lt šiuo metu jau siekia net 47 tūkst., nors prieš porą metų svetainė ėmė veikti turėdama vos 200 knygų. Knygos čia parduodamos taip, kaip susitaria pirkėjai ir knygų savininkai. Jeigu jie iš skirtingų miestų, knygos siunčiamos paštu, už jas iš anksto mokama banko pavedimu. Knygų skelbimai interneto portale dedami nemokamai.
Tarp populiariausių svetainės knygų – J. Irvingo „Našlė vieneriems metams“, J. Joyce’o „Ulisas“, senesnio leidimo A. de Saint Exuperi „Mažasis princas“, taip pat sociologijos, medicinos, teisės ir kt. mokslų vadovėliai.
„Atidaryti savo knygyno neketiname, nes veikla virtualioje erdvėje visiškai pasiteisina – šiandien dauguma žmonių aktyviai naudojasi internetu. Beje, mūsų svetainėje žmonės knygas ne tik parduoda, bet ir dovanoja. Kartais paskelbiama, kad dovanojama dėžė knygų, kartais – visa namų biblioteka. Tereikia atvykti pas jos savininką ir pasiimti“, – pasakojo pirmojo elektroninio perskaitytų knygų knygyno Sena.lt projekto vadovė Viktorija Gegužė.
Beje, nemokamų knygų kampelį taip pat galima aptikti knygyne MV, tokia lentyna neseniai pastatyta ir Vilniaus kino teatre „Pasaka“. Šūkiu „vieną pasiimi, kitą – palieki“ Kino mėgėjai raginami nevaržomai mainytis savo knygomis.
„Pastebėjome, kad dalis lankytojų pas mus užsuka tiesiog paskaityti laikraščių ir žurnalų, knygų. Dėl to ir atvėrėme šią lentyną, kurią papildyti gali kiekvienas. Per pirmąsias eksperimento savaites pastebėjome, kad retas kuris išdrįsdavo pasiimti knygą su savimi, mieliau ją skaitydavo kino teatre. Bet dabar skaitytojai jaučiasi vis laisviau“, – pasakojo „Pasakos“ projektų vadovė Andrė Jarutytė.
Kauno senamiestyje šios vasaros pabaigoje atidarytas bene „šviežiausias“ skaitytų knygų knygynas „Žmonių knygos“. Jo lankytojai besirinkdami knygas gali pasimėgauti ir karštu šokoladu.
„Šis knygynas man yra hobis, atnešantis daug džiaugsmo. Nors veikiame tik kelis mėnesius, jau turime nuolatinių lankytojų. Į knygyną užsuka istorinių knygų kolekcionieriai – juos domina iki 1950–1960 m. išleisti spaudiniai. Labai paklausios sovietmečiu leistos vaikiškos knygelės“, – pasakojo „Žmonių knygų“ savininkė Vilma Kubilienė.
Kauno knygynas savo lentynose turi apie 5,5 tūkst. knygų. Jame galima pakeisti savo perskaitytą knygą į vieną iš esančių lentynoje, taip pat įmanoma patikusią knygą išsinuomoti.
Atvėrė sandėlio duris
Tuo metu, kai šalies didmiesčiuose atidaromos vis naujos skaitytų knygų parduotuvės, leidyklos taip pat suka galvą, kaip greičiau parduoti savo spaudinius. Ne viena leidykla savo centriniame biure naujas knygas skaitytojams parduoda, kaip skelbiama, už savikainą.
Bene įspūdingiausia yra sostinėje įsikūrusi „Baltų lankų“ leidyklos knygų išparduotuvė. Milžiniškoje erdvėje – 500 kv. metrų ploto buvusios skaičiavimo mašinų gamyklos „Sigma“ patalpose – sandėliuojamos visos leidyklos knygos. Šį knygų sandėlį sostinės Šnipiškių rajone nelengva rasti.
Prieš patekdamas į jį praeini pro metalo tekinimo dirbtuves. Ir vos tik atvėręs masyvias duris išvysti tūkstančius knygų.
Pardavinėti savo sandėlyje knygas „Baltos lankos“ pabandė prieš praėjusias Šv. Kalėdas. Eksperimentas pritraukė būrius literatūros mėgėjų. Leidykla skelbia, kad naujos knygos sandėlyje parduodamos apie 30 proc. pigiau nei knygynuose.
„Žmonės pas mus ateina nusipirkti vienos konkrečios knygos, bet dažniausiai išsineša keletą ar keliolika. Kas pas mus perka? Visi – patikėkite, būna ir studentų, ir Seimo narių“, – pasakojo „Baltų lankų“ leidyklos vadybininkas Algimantas Šakalys.
Sandėlyje knygų kaina – nuo 2 iki 200 Lt. Brangiausia knyga – „Lietuvos žydų kultūra“ anglų kalba. Žmonės paprastai knygoms išleidžia nuo 20 iki 50 Lt ir įsigyja 3–4 knygas.
Populiariausia knyga „Baltose lankose“ – Andriaus Užkalnio „Kelionių istorijos“. Iš užsienio autorių populiariausios Haruki Murakami knygos.
Įdomu tai, kad iš tūkstančių knygų sandėlyje kiekvienas renkasi taip, kaip išmano. Leidiniai nesudėliotu pagal abėcėlę. „Taip turbūt dar įdomiau – skaitytojai gali ieškoti ir atrasti tai, ko nesitikėjo“, – pasakojo knygų pardavėjas Audrius Glaska, patikinęs, kad pasipiktinusių tvarka sandėlyje kol kas nebuvo.
Leidyklos „Versus aureus“, kuri viena pirmųjų pradėjo knygų išpardavimo vajų, atstovai sako, kad nukainotų leidinių paklausa išlieka didelė. Sostinėje esančioje „Versus aureus“ būstinėje ir sandėlyje skaitytojai gali išsirinkti anksčiau išleistų knygų, kurios kainuoja nuo 1 iki 10 Lt.
Rasa Meiduvienė, leidyklos „Baltos lankos“ vykdomoji direktorė, nemano, kad knygynai, prekiaujantys knygomis iš antrų rankų, gali tapti dideliais tradicinių šios rūšies įstaigų konkurentais. Ji įsitikinusi, kad nenaujos skaitytos knygos aktualesnės moksleiviams ir studentams. Tiesa, MV su šia nuomone nesutinka – esą pas juos užsuka ir gerokai vyresnių žmonių.
„Mes savo gerbėjams socialiniame tinkle rekomenduojame knygynų išparduotuves, su jomis nekonkuruojame. Kuo daugiau žmonės skaitys, kuo daugiau knygų turės, tuo daugiau jų atneš pas mus“, – svarstė knygyno bendrasavininkis A. Akstinas.
Ne visada lemia kaina
Ar knyga vis dar yra vertybė, kurią mes norime išsaugoti, pasilikti sau? Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos direktorė Giedrė Šorienė sako, kad vienareikšmio atsakymo šiandien jau nėra.
„Yra knygų, su kuriomis sunku išsiskirti – norisi jas turėti šalia, kartas nuo karto vėl paskaitinėti. Tačiau yra tokių, kurias kartą perskaitęs lengvai gali atiduoti ar parduoti – jų niekada nepasigesi. Kita vertus, manau, kad kiekvienas skaitytojas turi bent keliolika knygų, kurias brangina ir vertina. Jos suteikia namams jaukumo ir šilumos“, – teigė pašnekovė.
G. Šorienė pabrėžė, kad skaitytojams pigumo kriterijus ne visuomet yra pats svarbiausias. Esą nors Rašytojų sąjungos leidykla siūlo nemažą knygų su nuolaida pasirinkimą, didelė dalis pirkėjų dažniau teiraujasi: „O ką turite nauja?“
Rašytojas K. Sabolius įsitikinęs, kad nors iš pirmo žvilgsnio knygų šiandien išleidžiama daug, kokybiška literatūra sudaro tik nedidelę masinės produkcijos dalį. Anot jo, menkavertė literatūra neskoningais ir agresyviais viršeliais teršia mūsų aplinką, todėl būtent senesni ir retesni knygų leidimai iš dalies gali kompensuoti šią spragą.
