Artėjant Tarptautinei mokytojų dienai lrt.lt domėjosi, kokių dalykų mokytojams sunkiausia rasti darbą, kurie dalykai tarp būsimų mokytojų yra populiariausi.
Lietuvos darbo biržos Viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Birutė Balynienė informavo, jog per 2010 m. sausio – rugpjūčio mėn. įregistruoti 2653 mokytojai, 2009 m. – 3534 mokytojai, 2008 m. – 1803 mokytojai, 2007 m. – 1628 mokytojai.
B. Balynienės suteiktais duomenimis, daugiausiai Lietuvos darbo biržoje užsiregistravusių pradinio ugdymo mokytojų – darbo ieško 404 šios srities pedagogai. Antra pagal dydį ieškančių darbo mokytojų grupė – kūno kultūros mokytojai. Jų Lietuvos darbo biržoje stovi 277.
Lietuvos darbo biržoje užsiregistravę 259 dailės mokytojai, 232 anglų kalbos mokytojai, 208 muzikos mokytojai, 149 lietuvių kalbos mokytojai, 105 rusų kalbos mokytojai, 90 istorijos mokytojų, 84 matematikai ir 67 geografijos mokytojai.
Mažiausiai Lietuvos darbo biržoje užsiregistravusių kompiuterijos mokytojų – tik 8. Darbo pasiūlymų laukia 10 fizikos ir astronomijos mokytojų, 11 papildomojo ugdymo dalykų mokytojų, 13 ekonomikos mokytojų ir 15 lenkų kalbos mokytojų.
Lietuvos darbo biržos Viešųjų ryšių vyriausios specialistės B. Balynienės suteiktais duomenimis, 2010 m. sausio – rugsėjo mėnesiais buvo 118 laisvų darbo vietų pradinio ugdymo mokytojams, 76 laisvos darbo vietos anglų kalbos mokytojams, 48 laisvos darbo vietos lietuvių kalbos mokytojams, 38 laisvos darbo vietos papildomojo ugdymo dalykų mokytojams.
2010 m. sausio – rugsėjo mėnesiais buvo 30 laisvų darbo vietų matematikos mokytojams, 20 laisvų darbo vietų muzikos mokytojams, 16 laisvų darbo vietų dailės mokytojams, 15 laisvų darbo vietų rusų kalbos mokytojams, 14 laisvų darbo vietų istorijos mokytojams ir 11 laisvų darbo vietų geografijos mokytojams.
Į VPU stojo daugiau nei ankstesniais metais
Kalbėdamas VPU prorektorius V. Bernotas pastebėjo, jog šiemet stojančiųjų buvo daugiau nei pernai.
„Pernai mums atėjo daugiau negu 500 krepšelių, šiemet – daugiau nei 600. Jeigu turėtume omenyje dar tai, jog šiemet bendras vietų skaičius buvo mažesnis, tai gautųsi pusantro ar net dviem šimtais daugiau“, – sakė V. Bernotas.
Kaip pastebėjo pašnekovas, tik iki 20 proc. šiemet visų stojusių rinkosi studijuoti matematiką, fiziką ar chemiją.
Anot jo, skirtingai nei yra dabar, stojama turėtų būti atvirkštiniu principu – į dabar nepopuliarias sritis galėtų būti 5 kartus daugiau stojančiųjų.
„Muzikos, šokio, dailės ir kitų meno sričių mokytojai, socialiniai pedagogai, istorikai, lituanistai... Jų tikrai yra pakankamai, bet va fizinių mokslų mokytojais norinčių būti tikrai mažai.
Galėtų būti daugiau ir matematikų, jeigu vertintume pagal šių pamokų skaičių mokyklose. Jau antri metai, kai matematiką renkasi vis mažiau“, – kalbėjo prorektorius.
Pirmą kartą laikė motyvacijos testą
Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Aida Janionytė pažymėjo, jog iš esmės pedagogų poreikis yra tenkinamas, kai kur ir daugiau negu reikia. Ji informavo, kad šiemet pirmą kartą stojantieji į valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas turėjo laikyti motyvacijos testą, kuris įvestas siekiant sustiprinti mokytojų rengimą.
Priėmimo rezultatai, kaip teigė A. Janionytė, rodo, kad motyvacijos testas paskatino jaunimą atsakingiau pasverti ketinimus studijuoti pedagoginėse programose.
Kaip informavo pašnekovė, atsižvelgiant į valstybės poreikį, 2010 m. taip pat beveik dvigubai sumažintas pedagoginių studijų krepšelių skaičius, tačiau didinamas finansavimas vienai studijų vietai. Vienai pedagoginių studijų vietai universitetuose skiriama 7 638, kolegijose – 5 889 litų. Pusė įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas gaus specialią papildomą skatinamąją stipendiją, jos dydis – 400 litų.
Didesnę specialistų ruošimo kokybę laiduoja ir 2010 m. priimti pedagogų rengimą reglamentuojantys teisės aktai, numatantys aukštesnius reikalavimus studijoms ir didesnį dėmesį būsimų pedagogų praktikoms, taip pat išplečiantys pedagogų rengimo modelių įvairovę.
Anot Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjos A. Janionytės, dirbantys mokytojai skatinami tobulinti savo kvalifikaciją, kompetencijas. Lietuvoje ir kitose ES šalyse siekiama užtikrinti mokytojų tęstinį profesinį tobulėjimą ir padidinti mokymosi mobilumą.
Pašnekovės suteikti statistiniai duomenys rodo, jog mokinių skaičius Lietuvos mokyklose ir toliau mažėja. 2006–2007 m. bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 511306 mokiniai, 2007–2008 m. – 485879 mokiniai, 2008–2009 m. – 460104 mokiniai, 2009–2010 – 435809 mokiniai.
2006–2007 m. uždarytos 2 mokyklos ir 71 (pradinių ir pagrindinių mokyklų) skyrius, 2007–2008 m. – 3 mokyklos ir 84 skyriai, 2008–2009 m. – 9 mokyklos ir 121 skyrius, 2009–2010 m. – 7 mokyklos ir 40 skyrių.
Programos „Renkuosi mokytis“ vadovė: visų nebūtume įdarbinę
Siekiančios į mokyklas atvesti jaunus profesionalius žmones programos „Renkuosi mokytis“ vadovė, Mokyklų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė pastebi, jog dėl to, kad šiuo metu labai trūksta darbo vietų, nepavyko įdarbinti tiek mokytojų, kiek norėta.
„Dabar krizė, mažėja vaikų, mažėja pačių darbo vietų. Mes šiemet planavome atrinkti 30 mokytojų, bet atrinkome šiek tiek mažiau. Jeigu būtume turėję 30, būtų buvę labai sunku juos įdarbinti“, – sakė pašnekovė.
Kaip informavo E. Pranckūnienė, iš pirmosios „Renkuosi mokytis“ laidos mokyklose dirbti liko 16 mokytojų. Šiuo metu, antrojoje „Renkuosi mokyti“ laidoje – 20 žmonių.
„Kaip projekto vykdytojams gal ir nėra visiškai korektiška mums patiems vertinti, bet atrodo, kad mūsų programos mokytojai turi daugiau tokių pozityvių dalykų, kurių galbūt neturi tie mokytojai, kurie jau daug metų dirba mokyklose. Tai ir tam tikros nuostatos, požiūris į vaikus, noras matyti kiekvieną vaiką, noras kurti savo vertybes, tam tikrus tikslus.
Žodžiu, jaunatviškas entuziazmas ir pasiryžimas skirti kiek įmanoma daugiau laiko mokyklai, kiekvienam vaikui ir nežiūrėjimas į savo darbą formaliai, kaip tik į darbo vietą“, – kalb ėjo Mokyklų tobulinimo centro direktorė E. Pranckūnienė.
Tuo metu lrt.lt kalbintas Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Darius Trečiakauskas atkreipė dėmesį, jog mokytojų kompetencija, įvaizdis ir darbo metodai nepriklauso vien tik nuo jų pačių.
„Aišku, viena problema yra mokytojų kompetencija, kita – kodėl tos kompetencijos nėra. Bendros mokytojų ruošimo sistemos valstybėje nebuvimas, Švietimo reforma, kuri vis vyksta ir niekaip nepavyksta, yra kaitaliojama į dešinę ir į kairę – duoda savo.
Kitas dalykas, vis tik mokytojas šiandien mokinio atžvilgiu yra labiau suvaržytas negu mokinys mokytojo. Krepšelių įvedimo sistema daugelį mokyklų pastatė ties klausimu „būti ar nebūti?“.
Žinoma, ne paskutinėje vietoje ir mokytojo pašaukimo klausimas, pasišventusių žmonių mokyklose nepakankamumas. Taip pat mokytojo profesijos prestižo, apmokėjimo klausimai. Mūsuose susidaręs įvaizdis, kad mokytojai nieko nedirba ir turi daug atostogų, o tai, kad daugelyje šalių šie anksčiau išleidžiami į pensiją, turi kitokių socialinių privilegijų ir garantijų – kažkaip mūsų visuomenė pamiršta“, – pastebėjo visuomenininkas.
