Ekspertai teigia, kad Lietuvoje yra daugiau galimybių verstis nelegaliu verslu nei Vakarų valstybėse. "ES nėra nė vienos šalies, kuri turėtų Gariūnus, kur vyksta beveik neapskaitoma prekyba, suteikianti didžiulį impulsą šešėlinei ekonomikai", - tikino Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys, ekspremjeras Gediminas Vagnorius .
Ekspremjeras tvirtina, kad mūsų šalyje klesti užsieninių prekių, pirmiausia - vartojimo prekių - kontrabanda, o Gariūnai yra vienas didžiausių jos realizavimo centrų.
Kad turguose sukasi neapskaitomi milijonai, puikiai žino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai, tačiau jie sako neturį realių galimybių šio proceso kontroliuoti.
"Vilniaus banko" patarėjas Gitanas Nausėda pažymi, kad Lietuvoje vis dar yra pagundų pasinaudoti muitinės darbo spragomis. "Turime nepakankamai griežtai saugomą sieną, bent jau kol neįstojome į ES. Kol yra korumpuotų pareigūnų, kontrabanda nesunkiai patenka į Lietuvą. Pagunda pralobti labai didelė, ypač įvežant labiausiai apmokestintas prekes - cigaretės, alkoholinius gėrimus", - sako Vilniaus banko ekspertas. Jo manymu, valstybės sienos apsaugos stiprinimas yra lemiamas šešėlinės ekonomikos mažinimo veiksnys.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kasmet atliekamas rinkos dalyvių tyrimas taip pat rodo, kad nuo 1997 metų šešėlinės ekonomikos dalis mažėjo, o po 2001 metų stabilizavosi ties 20 procentų lygiu.
Ekspertų teigimu, "pasidaryti" neapskaitytų pinigų, kuriuos galima pasiimti ar įdėti darbuotojui į vokelį, lengviausia įmonėms, teikiančioms paslaugas fiziniams asmenims ir atliekančioms pirkimus be reikalingų dokumentų. Neapskaitomų lėšų lengvai įsigyja prekybos, statybos, paslaugų firmos, kavinės ir restoranai, žemės ūkio bendrovės.
Kaip pripažino kalbinti verslininkai, kai kurios įmonės netgi teikia pinigų išgryninimo paslaugas, kurios rinkoje kainuoja apie 25-30 procentų tarpininkei įmonei pervestos sumos vertės. "Galima sudaryti sutartį dėl fiktyvių darbų atlikimo ir pervesti sutartą sumą tarpininkei. Grynaisiais ji sugrąžina apie 2/3 pervestos sumos", - LŽ atviravo vienos įmonės vadovas.
Daugelis kalbintų verslininkų pripažino puikiai žiną, kad galima "pasidaryti" neapmokestinamų pinigų - neapskaitant atliktų paslaugų, parduodant prekes be kasos čekių, PVM dokumentų.
Finansų ministerijos atstovai ir auditoriai tikina negalį viešai pasakoti apie schemas, kurias taiko mokesčių vengiančios įmonės, tačiau teigė, kad jos yra gerai žinomos.
