Atstovės teigimu, tai nulėmė patraukli Klaipėdos uosto laivų rinkliavų bei krovos tarifų politika ir krovos bendrovių aktyvių klientų paieškos rezultatas. „Jos atkakliai ieškojo klientų Klaipėdos uostui, – sako L. Gudelionytė-Gylienė. – Palankių sąlygų sudarymas konteinerinių krovinių savininkams bei nuolat tobulinamas krovos procesas ir sumaniai sprendžiami logistikos uždaviniai nulėmė sėkmingą Klaipėdos uosto veiklą“.
Domisi užsieniečiai
Lietuvos logistikos specialistai įsitikinę, jog dar labiau padidinti Klaipėdos uosto krovą galėtų Rytų valstybių kroviniai. Pastaruoju metu galimybe per Klaipėdos uostą gabenti krovinius susidomėjo Kazachstano verslininkai. Tai susitikime su susisiekimo ministru Zigmantu Balčyčiu teigė Kazachstano ambasadorius Lietuvoje Rašidas Ibrajevas. „Kazachstaną domina Lietuvos patirtis tiesiant naujus bei modernizuojant esamus kelius, logistikos centrų steigimas ir jų veiklos organizavimas, – pasakoja R. Ibrajevas. – Aktyviausiai ieškome galimybių didinti prekių gabenimą per Klaipėdos uostą“.
Tam tikslui, R.Ibrajevo teigimu, ieškoma verslo partnerių Klaipėdos uoste, ketinama steigti Klaipėdoje bendras Lietuvos ir Kazachstano įmones.
Ministras Z.Balčytis susitikime pasiūlė organizuoti Lietuvos ir Kazachstano transporto darbo grupės posėdį bei išnagrinėti galimybę transportuoti krovinius į Klaipėdą kombinuotu traukiniu „Vikingas“ per Juodąją ir Kaspijos jūras.
Kazachstanas yra sparčiausiai besivystanti Vidurio Azijos šalis, kurios bendrasis vidaus produktas nuo 2000 m. kasmet išauga po 10 proc. Itin didelę reikšmę šios šalies plėtrai suteikia augantys naftos gavybos pajėgumai – dabar Kazachstanas išgauna 40 mln. t naftos per metus, o po šešerių metų tikisi išgauti apie 100 mln. t juodojo aukso. Pasak ambasadoriaus, valstybei, neturinčiai išėjimo prie jūros, transportuoti naftą gana sudėtinga, todėl ieškoma galimybių ją gabenti ir per Lietuvą.
Kazachstano atstovų galimybėmis gabenti naftos produktus rimtai domisi ir Lietuvos bendrovės.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) rimtai svarsto šių metų pabaigoje pradėti krauti naftą. Kol kas naftos produktai yra kraunami valstybės valdomos naftos produktų krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ teritorijoje bei Būtingės terminale. „Klaipėdos nafta“ 2003 m. perkrovė 6,617 mln. t naftos produktų, arba 1,3 proc. mažiau nei 2002 m., kai perkrauta 6,7 mln. t, todėl bendrovė neatsisakytų gabenti Kazachstano naftos produktų. Kiek sėkmingesnis bendrovei buvo praėjusių metų gruodis, kuomet įmonei pavyko perkrauti 699 tūkst. t naftos bei jos produktų, tai 8,7 proc. daugiau nei lapkritį ir 16,3 proc. daugiau nei pernai gruodį.
Pasak bendrovės atstovės Ramunės Visockytės, praėjusių metų pradžioje įmonė planavo per metus perkrauti 7 mln. t naftos produktų, tiek ketinama perkrauti ir šiemet. „Sausį bendrovė tikisi perkrauti maždaug tiek pat produktų kiek ir gruodį, tačiau terminalo darbas priklausys nuo oro sąlygų, – teigia įmonės atstovė. – Nors pernai Rusija ir Baltarusija sumažino naftos produktų eksportą per Klaipėdą, „Klaipėdos nafta“ beveik išlaikė 2002 m. mazuto ir kitų produktų perkrovimo apimtis“.
„Klaipėdos nafta“ per tris 2003 m. ketvirčius uždirbo 23,1 mln. Lt ikimokestinio pelno – 28,7 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu, jos pajamos buvo 111,2 mln. Lt. Šiemet įmonė prognozuoja gauti 8 mln. Lt pelno.
Konteinerių daugėja
Pastaraisiais metais Klaipėdos uoste sparčiai auga konteinerių krova. Vien per praėjusių metų dešimt mėnesių bendras perkrautų konteinerių skaičius pasiekė beveik 100 tūkst. TEU, tai 73 proc. daugiau nei per atitinkamą 2002 m. laikotarpį ir daugiau nei dvigubai viršyti 2001 m. rodikliai.
Tuo tarpu konteinerių prieaugis kituose Rytų Baltijos uostuose ne toks pastebimas. Pagal 2003 m. ir 2002 m. sausio–spalio mėnesių rodiklių palyginamosios analizės rezultatus šis prieaugis Taline buvo 13 proc., Rygoje – 9 proc., Sankt Peterburge – 10 proc. Tik į Kaliningrado uostą kroviniai konteineriuose plaukia taip pat veržliai kaip ir į Klaipėdą, per 9 mėnesius jų apimtis padidėjo 55 proc. Klaipėdos uostas konteinerių krovinių prieaugio rodikliu jau pralenkė Talino uostą, apdorojusį per 10 mėnesių 83 tūkst. TEU. Per 9 mėnesius konteinerių tonažas Klaipėdoje padidėjo daugiau nei Sankt Peterburgo uoste – atitinkamai 0,47 mln. t ir 0,45 mln. t.
Remiantis KVJUD duomenimis, pagrindinės krovos bendrovės – „Bega“, „Klaipėdos Smeltė“ bei konsorciumas „Klaipėdos terminalas“ praėjusiais metais viršijo 2002 m rezultatus. KLASCO pernai pavyko išbristi iš milijoninių nuostolių, kuriuos iš finansinės veiklos bendrovė patyrė ankstesniais metais. Šiemet didžiausia Klaipėdos uosto krovinių bendrovė planuoja užbaigti didžiulį investicijų projektą ir pradėti skaičiuoti pelną.
Pasak KLASCO generalinio direktoriaus Eduardo Plauškos, praėjusiais metais sėkmingai dirbo KLASCO priklausanti „Tarptautinė jūrų perkėla“, o krovimų papildomai daugėjo trąšų, biriųjų krovinių bei konteinerių terminaluose.
KLASCO 2003 m. pajamos turėtų siekti apie 115 mln. Lt, o 2004 m. prognozuojamas augimas iki 150 mln. Lt. 2002 m. apie 15 mln. Lt nuostolių patyrusi bendrovė per praėjusius metus tikisi gauti apie 100 tūkst. Lt. pelno. Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti KLASCO pernai perkrovė apie 7,6 mln. t krovinių bei metinę krovimo apimtį padidino 9,2 proc. „Krovinių turėtų padaugėti dėl birželį pastatyto biriųjų trąšų terminalo, kuris bus pajėgus perkrauti iki 1 mln. t trąšų per metus“, – įsitikinęs E. Plauška.
„Tarptautinės jūrų perkėlos“ pajamos pernai išaugo 6 mln. Lt ir siekė 22 mln. Lt. Konteinerių terminale perkrauta 56 tūkst. sąlyginių konteinerių, tai beveik 20 proc. daugiau nei užpernai, kuomet buvo perkrauti 46 tūkst. t krovinių. 2003 m. bendrovė krovė 471,3 tūkst. t grūdų.
