Lietuvoje pagrindiniai biudžeto pajamų šaltiniai yra keturi mokesčiai: gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės ir akcizai.

Tačiau Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad visuomenėje terminas „mokesčiai“ plačiai naudojamas ir kalbant apie atsiskaitymus už komunalines, bankų, telekomunkacijų bendrovių paslaugas.

„Siekdami išvengti painiavos, mes norėtume surasti visuomenei priimtiną terminą, kuris atskirtų kitus mokėjimus nuo mokesčių į biudžetą. Ne kartą buvo minimos istorijos, kad 60 proc. pajamų žmonės sumoka mokesčiams, bet kai pabandai išsiaiškinti, kokiems mokesčiams, paaiškėja, kad kalbama apie komunalinius mokesčius ir kitas įmokas už paslaugas“, – DELFI sakė finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėja ryšiams su visuomene Giedrė Balčytytė.

Tuo tarpu, jos teigimu, Lietuvos į biudžetą surenkamų pajamų dalis lyginant su bendruoju vidaus produktu yra viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES).

„Lietuvos pajamos į biudžetą per mokesčius yra vienos iš mažiausių ES, kitaip sakant, mokestinė našta Lietuvoje yra viena mažiausių ES“, – sakė ji.

Tačiau šį prašymą nagrinėjusi VLKK Terminologijos pakomisė pasiūlė patiems specialistams sukurti terminą, o kol jo nėra, galima būtų naudoti daugiau pažyminių.

„Vyko darbinis pasitarimas, pakomisė nemato galimybių pasiūlyti naują terminą, tačiau siūlo kalbant apie mokesčius naudoti pažyminius. Paslaugų mokesčius pavadinti atsiskaitomaisiais mokesčiais, o patenkančius į valstybės biudžetą – biudžetiniais mokesčiais“, – sakė G. Balčytytė.

Ministerijos nuomone, toks terminas ne tik užpildytų finansinio žodyno spragą, bet ir pagerintų komunikaciją su gyventojais bei pasitarnautų gyventojų ekonominio raštingumo tobulinimui.

Pašnekovė pateikė anglų kalbos pavyzdį, kurioje yra net trys terminai įvairiems mokesčiams apibrėžti: tax, fee ir charge.

Visi terminai vis tiek būtų iš žodžio „mokėti“

„Nėra kito veiksmažodžio, tik „mokėti“. Iš vieno veiksmažodžio „mokėti“ pasidaryti du arba tris skirtingus terminus skirtingiems mokėjimams neįmanoma. Jeigu ir pasidarytume, skirtumas būtų per daug menkas, nes, pavyzdžiui, vieni būtų „mokesčiai“, o kiti „mokesniai“, – DELFI sakė VLKK Terminologijos pakomisės narys dr. Jonas Klimavičius.

Anot jo, tarmėse yra skirtingų žodžio „mokestis“ variantų: žemaičiai sakydavo mokesnis, kai kurie aukštaičiai – mokesta.

Pašnekovo teigimu, didžiausias skirtumas kalbant apie skirtingus mokesčius, yra su veiksmažodžiu naudojamas priešdėlis: „Už viską mokame, tik skirtumas galbūt yra priešdėlio: mokesčius sumokėti, sąskaitas reikia apmokėti, už paslaugas reikia užmokėti ir mes gauname darbo užmokestį. Taigi skirtumas yra, negali sakyti, kad jo visai nėra“.