Jau beveik įpusėjo šio Seimo kadencija. Vyriausybei ir toliau vadovauja A. Kubilius. Kaip vertinate šios Vyriausybės veiklą?

Manyčiau, mano vertinimas nedaug tesiskirtų nuo visuomenės vertinimo.

Visiems visada nepatinka, kai yra didinami mokesčiai. Tačiau ši Vyriausybė pastaruoju metu pradėjo dirbti ir išties svarbius darbus, kurie ateityje gali virsti apčiuopiama nauda visiems. Antai pirmą kartą po 1990 m. pradėta nagrinėti, kokią naudą visuomenei duoda valstybinis turtas. Gerai, kad šis klausimas buvo iškeltas.

O kaip vertinate A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės pastangas gaivinti šalies ekonomiką?

Ekonominių paskatų apskritai nematyti. Gal sakau tai kiek per aštriai, bet Vyriausybė neatliko to, ką galėjo atlikti. Juk pernai buvo kalbėta apie 5 mlrd. litų ar panašios sumos skyrimą verslui. Kalbėta apie tai, kad bus renovuoti šimtai ir tūkstančiai gyvenamųjų namų: žmonėms tai būtų sukūrę darbo vietas, o valstybei pinigai būtų grįžę mokesčių pavidalu. Bet visa tai neįvyko.

Namų renovavimas būtų leidęs pristabdyti nedarbo augimą ar net jį sumažinęs (vakar kalbėjome apie nedarbo nedidinimą, o šiandien jau turime kalbėti apie jo mažinimą). Kalbėta apie verslo skatinimą, bet šiandien bankuose yra įstrigę milijardai litų, kurie galėtų būti skirti investicijoms. Tuo metu daug besiskolinanti valstybė apteko įsipareigojimais mokėti dideles palūkanas.

Ar dabartinės skolos palūkanos jau yra per didelės?

Atsakymas priklauso nuo mūsų ekonomikos augimo. Jei ūkis įgis tą pagreitį, kurio būta 2006 – 2008 m., tai galima būtų sakyti, kad jos nėra per didelės. O jei pagreitis bus toks, koks buvo pirmą šių metų pusmetį, ir jei ta padėtis ilgai tęsis, tai reiktų sakyti, jog mokame tikrai daug. Reikės skolintis ir kitais, ir dar kitais metais, o kalbama, kad 2012 – 2013 m. šuoliuosime ant žirgo. Tenka pripažinti, kad net nežinome, kur tą žirgą gauti.

Reikėjo investicijoms palikti nulinį apmokestinimo tarifą. Krizės metu pelno mokestį reikėjo sumažinti arba panaikinti. Deja, mūsų valdžia, užuot galvojusi apie tai, kaip papildyti biudžetą, ima galvoti apie tai, kaip kam nors sukurti nepatogumų. Antai girdime iš valdžios, kad reikia visiems nustatyti vienodą PVM. Bet juk gyvenimas, kaip ir gamta, nėra vienodas: gamtoje yra ir briedis, ir kiškis, ir lapė, ir meška. Negalime jų suvienodinti, kaip negalime liepti visoms moterims dažytis vienu lūpdažiu arba pasidaryti vienodas šukuosenas. Jei taip lieptume, jos pasipiktintų. O mes lyg ir nesipiktiname...

Jei kuris nors verslas, paskatintas, atneša daugiau pinigų į valstybės biudžetą, tai jį reikia skatinti. Pažvelkime į viešbučių ir restoranų verslą. Jis šiandien į biudžetą atneša mažiau pinigų, nei anksčiau. Šiandien kavinėje ar restorane jūsų geriausiu atveju paklaus, ar jums reikalinga sąskaita. O gal net nepaklaus. Kita problema – kontrabanda...

Ar dabartinė valdžia su ja realiai kovoja?

Ji galvoja, kad kovoja. Ir galvoja dar labiau kovoti rytoj. Gerai, kad jie nusiteikę smarkiau kovoti. Tačiau kol kas rezultatų nematyti, o mokesčių didinimas vis labiau skatins ekonomiką slėptis šešėlyje. Na, Gariūnai, kaip žinote, yra valstybinės reikšmės objektas... Žinoma, negerai, kad pinigai neateina į „Sodros“ biudžetą, bet krizės metu vis dėlto esminis klausimas – žmogaus išgyvenimas.

Gariūnuose masiškai prekiaujama drabužiais. Gal rinką iškreipia ne tik Gariūnai, bet ir drabužių parduotuvės, kuriose kainos, palyginti net su Vakarų valstybėmis, yra, švelniai tariant, didokos?

Gariūnuose apskritai nesu buvęs. Tai, žinoma, didelis mano trūkumas. Gal kada nors ryšiuosi apsilankyti. Kita vertus, kaip jūs teisingai sakote, užsienyje drabužiai kainuoja pigiau, ir aš kostiumus perkuosi užsienyje. Nesu didelis parduotuvių mėgėjas, ir gal man tiesiog nepasisekdavo, bet kai bandydavau lyginti, vis taip gaudavosi, kad Vakaruose drabužiai – pigiau, nei Lietuvoje.

Kaip manote, kodėl Lietuvoje, kur algos mažesnės, nei daugelyje Europos valstybių, drabužiai kainuoja daugiau?

Manau, daug lemia konkurencinė aplinka. Kai trūksta konkurencijos, kainos užkeliamos. Dar vienas dalykas – nuostata, kad štai, pardaviau kurį nors vieną daiktą, ir iš to vieno parduoto daikto turiu gyventi. Mes savo ruožtu versle orientuojamės ne į vieną daiktą didele kaina, bet į daug daiktų mažesne kaina. Dirbame Europos rinkai, o ten konkurencija yra ne tik iš Europos valstybių, bet ir iš arabų bei kitų šalių.

Ekonomikos atsigavimas siejamas su didėjančiu eksportu. Tačiau jį gali sužlugdyti antra ekonominės krizės banga. Kaip manote, ar bus ta banga?

Geriau apie tą antrą bangą nekalbėti. Kai nueini į girią ir imi švilpauti, koks nors kipšas gali atbėgti. Nesu didelis šio klausimo optimistas, bet tikiuosi, kad gal pamažu stosis ant kojų ne tiek Lietuvos pramonė, ūkis, kiek kitų valstybių ekonomika – Vokietijos, Prancūzijos, Amerikos. Antai galime pasidžiaugti, kad naftos kainos, nors jos ir nėra žemos (jos aukštos), vis dėlto yra stabilios. Tad noriu būti atsargus optimistas: jei ir bus antra krizės banga, ji jau nebus tokia žiauri, kokia buvo dabartinė banga.

Kovojant su krize, svarbus ne tik eksportas, bet ir gebėjimas kurti darbo vietas. Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad šiuo atžvilgiu Vyriausybė neatliko namų darbų, nes sužlugdė gyvenamųjų namų renovavimo programą, kuri būtų padėjusi kurti dešimtis tūkstančių darbo vietų ir sutaupyti pinigų, švaistomų „kiauriems“ namams. Ar sutinkate su jo nuomone?

Iš esmės sutinku. Pinigų sumos, kurios turėjo būti skirtos renovacijai ir kartu sumažinti nedarbą, taip pat padėti taupyti energetikos resursus, nebuvo deramai panaudotos, o renovacijos programa buvo sužlugdyta. Gaila.

Maža to, pagal verslo atstovų ir Vyriausybės susitarimą, iki šių metų liepos 1 d. turėjo būti parengta programa dėl atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo individualių gyvenamųjų namų reikmėms. Kalbu apie geoterminę ir vėjo energetiką. Gaila, kad kai kurie punktai, numatyti Nacionaliniame susitarime, yra ne iki galo vykdomi.

Taip pat labai gaila, kad konservatorių programa, kurioje labai gražiai parašyta apie vėjo energetiką bei kitus atsinaujinančius energetikos šaltinius, yra užmiršta. Ir juk atsinaujinantiems energetikos resursams nereikia jokių valstybės lėšų. Paskelbkime konkursą: tegul ateina privatus kapitalas ir užbaigia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybą.

Ar yra prasmės Lietuvai statyti naują atominę elektrinę?

Pramonininkų konfederacija visada buvo ir už senosios AE darbų pratęsimą, ir už naujos AE statybą. Bet juk mokslas nestovi vietoje. Šiandien jau yra sukurti vadinamieji ketvirtosios kartos 50-100 megavatų minireaktoriai, kurių eksploatacija yra labai supaprastinta. Reikėtų palyginti, kas efektyviau: ar tokių nedidelių reaktorių pastatymas keliose vietose, ar vieno didelio monstro statyba.

Jei būtų statoma didelė AE Visagine, kaip šiuo metu planuojama, ji turėtų būti regioninio masto su atitinkamomis elektros energijos realizavimo galimybėmis. Bet juk štai ir estai prakalbo apie AE statybą. O susijungus tinklais su lenkais, švedais ir suomiais, gali būti, kad ta mūsų Visagino AE nebus labai jau reikalinga.

Ir rusai, ir baltarusiai ketina statyti savo AE. Pagal tai, kaip tose valstybėse priimami sprendimai, galima spėti, kad jie savo projektus įgyvendins greičiau nei lietuviai. Ar statydami Visagino AE nedirbame bergždžio darbo?

Esu įsitikinęs, kad rusai savo AE pastatys greičiau nei mes. Statybos darbai ten jau pradėti, o tokio pobūdžio projekto finansavimas Rusijoje ir Lietuvoje – tai du skirtingi dalykai. Jei elektros jungčių atšaka bus nutiesta iš Kaliningrado srities į Vokietiją ar bent jau į Lenkiją, tai, žinoma, konkurencija bus didelė.

Kažkada, galvojant apie AE, buvo 2K: Kirkilas-Kubilius. Dabar paaiškėjo, kad konservatoriai atmeta būtent tai, dėl ko 2K buvo sutarę. Juk kuriant „Leo LT“, dalyvavo pareigūnai, šiuo metu einantys aukštas pareigas valdžioje.

Kai „Leo LT“ numirė, Pramonininkų konfederacija pasidžiaugė, kad to monstro nebėra, ir padėjo gražų vainiką prie jo kapo. Bet valstybės santykio su privačiu kapitalu atžvilgiu buvo padaryta didelė klaida, pasitikėjimas valstybe sumažėjo. Privatus kapitalas tapo atsargesnis ir ėmė galvoti, ar gali jis Lietuvoje tikėtis didesnio pelno.

Iš Rusijos gaunamų dujų kainos Lietuvai yra gerokai didesnės, nei, tarkime, iš tos pačios Rusijos jas perkančiai Vokietijai. Kaip spręsti šią problemą?

Ją gali išspręsti tik Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi arba su Dmitrijumi Medvedevu, arba su Vladimiru Putinu. Niekas kitas išspręsti šios problemos nesugebės. Mums rusų dujos išties kainuoja gerokai daugiau, nei vokiečiams.

Ką gali Lietuvos prezidentė pažadėti Kremliui, kad mums tiekiamų dujų kaina sumažėtų?

Prezidentai paprastai daug gali – jiems nereikia tokio pobūdžio patarimų.

Kaip manote, ar A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė išgyvens biudžeto svarstymo peripetijas? Ar liks šita Vyriausybė iki kadencijos pabaigos?

Kaip suprantu, imtis valdžios atsakomybės šiandienė opozicija nenori. Todėl sakyčiau, jog premjeras A. Kubilius gali labai ramiai miegoti. Žinoma, Seime bus daug parodomųjų pasibarimų, politinių spektaklių. Tačiau galiausiai, mano įsitikinimu, niekas šios Vyriausybės nevers. Biudžetas bus patvirtintas, nors galutinis variantas kažkiek skirsis no pirminio. Manau, finansų ministrė jau yra numačiusi rezervus šiam atvejui.

Galiu taip pat prognozuoti, kad Vyriausybė ne tik išgyvens šių metų biudžeto priėmimą, bet ir sulauks Seimo rinkimų.

Ar linkėtumėte, kad ir po Seimo rinkimų išliktų A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė?

Manau, kad tauta, padėkojusi A. Kubiliui, antrąkart už jį nebalsuotų. Savo ruožtu Pramonininkų konfederacija labai įdėmiai stebi įvykius Latvijoje, kur netrukus vyks rinkimai į Seimą. Ten verslas kartu su kai kuriomis partijomis sukūrė bendrą judėjimą, pasivadinusį „Už geresnę Latviją“. Ši politinė jėga siekia turėti didžiausią parlamentinę frakciją.

Manau, kad jei kelias, kuriuo eina Latvijos verslas, mėginantis įsitraukti į politinį darbą, bus sėkmingas, turėtume juo eiti ir Lietuvoje. Mūsų verslas, susijungęs su kuria nors politine partija, galėtų sukurti judėjimą ir laimėti ateinančius Seimo rinkimus.