Labiausiai nepatenkinti yra europiečiai, nes JAV doleris labiausiai nuvertėjo euro - 12 Europos šalių bendrosios valiutos - atžvilgiu. Tuo tarpu Azijos valstybės sąmoningai stengiasi išlaikyti savo valiutų stabilumą. Kylantis euro kursas reiškia, kad pasaulio rinkose brangsta europiečių prekės, prarandančios konkurencingumą kitų šalių produkcijos požiūriu.
Antroji stipraus euro pusė yra silpnas doleris, kuris spartina JAV ekonominį atsigavimą didindamas amerikiečių eksportą. Baimintasi, kad doleris gali imti nevaldomai pigti, paskatindamas masinį JAV obligacijų ir akcijų išpardavimą, tačiau kol kas nieko panašaus neįvyko.
Tad prezidento George'o W. Busho (Džordžo Bušo) administracijos pareigūnai leidžia suprasti pernelyg nesirūpinantys. Pirmadienį vykusioje trumpoje spaudos konferencijoje JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas užsienio reikalams Johnas B. Tayloras (Džonas Teiloras) atsisakė komentuoti raginimus mažinti valiutų mainų rinkos nepastovumą.
Paskutinis imtis veiksmų valiutų rinkoje paragino Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdantysis direktorius Horstas Kohleris (Horstas Keleris). Prahoje TVF vadovas sakė "rimtai vertinąs" europiečių susirūpinimą, kad euro brangimas gali sustabdyti regiono ekonominį atsigavimą. H. Keleris ragino "nepersistengti" ir atkreipė dėmesį tai, kad bendrosios valiutos kursas pakilo po ilgai trukusio nuosmukio. Tačiau finansininkas teigė remiąs siūlymus imtis veiksmų, kurie ribotų valiutų kursų pokyčius, galinčius pernelyg pakenkti Europos šalių ekonomikoms.
Anksčiau negu H. Keleris vis kritiškesnes pastabas reiškė Europos pareigūnai, įsitikinę, kad JAV doleris pernelyg nuvertėjo. Euro zonos šalių finansų ministrai, kurie anksčiau rėmė "stiprią ir stabilią" bendrąją valiutą, sausį iš šios frazės išbraukė žodį "stiprus" ir pareiškė: "Dabartinėmis sąlygomis ypač akcentuojame stabilumą".
Sausio 12 dieną bendroji valiuta pasiekė rekordinį - beveik 1,29 JAV dolerio už eurą - lygį. Tuo tarpu 2000 metų spalį euras tekainavo 0,82 dolerio. Per pastaruosius kelis mėnesius euras JAV dolerio atžvilgiu brango kur kas sparčiau už Japonijos jeną, nors ir pastarosios kursas JAV valiutos požiūriu pasiekė aukščiausią lygį per trejus metus.
Svarbiausias klausimas dėl Didžiojo septyneto susitikimo yra tai, ar Europos šalių finansų ministrams pavyks įtikinti užsienio kolegas pakeisti bendro komunikato formuluotes, lyginant su pernai rugsėjį paskelbtomis Dubajuje. Tuometiniame bendrame pareiškime teigta, kad "didžiosios šalys ir ekonominiai blokai pageidauja didesnio keitimo kursų lankstumo".
Šią iš pirmo žvilgsnio nekenksmingą formuluotę kai kurios rinkos interpretavo kaip raginimą mažinti JAV dolerio kursą (bent jau euro požiūriu) nesibaiminant, kad nuosmukis bus stabdomas intervencinėmis priemonėmis. Tuo pat metu formuluotė laikyta subtiliu baksnojimu Azijos milžinėms Kinijai ir Japonijai, kad šios liautųsi mažinti nacionalinių valiutų kursus. Kinija savo juanį yra susijusi su JAV doleriu. Tuo tarpu Japonija ryžtingai superka dolerius, kad jena pernelyg sparčiai nebrangtų JAV valiutos požiūriu ir nesustabdytų šalies ekonominio atsigavimo.
Nepaisydamas Dubajaus komunikato, Japonijos centrinis bankas ir toliau kišasi į valiutų mainų rinkas. Dž. Teiloras neatsakė į klausimą, ar tokie veiksmai atitinka ankstesnį Didžiojo septyneto komunikatą, tačiau gyrė Japonijos centrinį banką už pinigų pasiūlos didinimą siekiant paspartinti ekonominį augimą.