"Iki šiol visos skerdyklos ir mėsos perdirbimo įmonės buvo orientuotos į broilerių skerdimą ir vištienos perdirbimą, o pramoninis kitų paukštienos rūšių: kalakutienos, žąsienos, antienos perdirbimas vyko tik epizodiškai, naudojant tam nepritaikytas technologines linijas", - sakė komplekso "Arvi kalakutai" verslo planą parengusio Baltijos agroverslo instituto programų direktorius Domas Mikalauskas. Pasak jo, "Arvi kalakutai" apima visą gamybos ciklą ir jo kontrolę, todėl projekto sėkmė abejonių nekelia.
Šiuo metu dėl produkcijos realizavimo vyksta derybos su Lietuvos prekybos tinklais "VP Market", "Rimi" ir "Iki". Planuojama pradėti derybas dėl kalakutienos eksporto su mėsos perdirbėjais ir prekybininkais Latvijoje.
Iš viso rinkoje pasirodys 30 pavadinimų įvairių gaminių iš kalakutienos, įskaitant pusgaminius, dešras, dešreles bei rūkytus gaminius.
Maždaug 30 proc. kalakutų komplekso projekto vertės finansuota iš SAPARD paramos. Tikimasi, kad projekto investicijos atsipirks per 7 metus. Komplekse, kurio dalys užima beveik 20 hektarų plotą, dirbs maždaug 200 žmonių.
Kompleksą "Arvi kalakutai" sudaro keturios įmonės: trys kalakutų fermos - UAB "Mažieji kalakutai", UAB "Kalakutų ūkis", UAB "Paukščių ferma", skerdykla ir perdirbimo įmonė UAB "Arvi kalakutai", kurios pavadinimas kartu yra ir produkcijos prekės ženklas. Šiame projekte dalyvauja ir kombinuotųjų pašarų gamykla "Marijampolės pašarai".
Europos Sąjungos statistikos departamento "Eurostat" duomenimis, vienam Sąjungos gyventojui tenka 4,8 kilogramo kalakutienos per metus. Tuo tarpu vienam Lietuvos vartotojui šiuo metu tenka 0,19 kg kalakutienos. "Arvi" rinkos tyrimai liudija, kad per artimiausius keletą metų realus kalakutienos suvartojimas Lietuvoje gali išaugti iki 2,2 kilogramo vienam gyventojui per metus.
UAB "Arvi ir Ko" dar turi Marijampolėje cukraus fabriką, trąšų gamyklą.