Sklaidosi kooperatinės pieno perdirbimo įmonės steigimo paskutinės abejonės – iš Briuselio gautas patvirtinimas, kad parama kooperatinės pieninės statybai bus suteikta.
Kooperatyvas „Pienas LT“ jau pasirašė sutartį su Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ) dėl žemės sklypo nuomos 95-eriems metams.
Išsisklaidė paskutinės abejonės
Dar prieš kelis mėnesius šalies stambiųjų akcinių pieno perdirbimo įmonių atstovai vylėsi, kad į kooperatyvą besijungiantys pieno gamintojai apsiribos pagąsdinimais. Ne vienas perdirbėjas vylėsi, kad padidinus pieno supirkimo kainas pieno gamintojų norai statyti perdirbimo įmonę bus atidėti.
Abejonių dėl įmonės statymo neišsklaidė net UAB „Kauno LEZ valdymas“ direktoriaus Vytauto Petružio tikinimai, kad įmonei statyti parinktos net dvi vietos ir tik laukiama žinios iš ES dėl paramos. Tačiau paskutinės abejonės išsisklaidė praėjusią savaitę.
„Taip, galiu patvirtinti, kad kooperatyvui „Pienas LT“ bus skirta ES parama. Kooperatinei įmonei statyti iš viso bus skirta per 50 mln. Lt, iš jų beveik 48 mln. Lt yra ES, o likusi dalis – valstybės biudžeto lėšos. Projekto atrankos komitetas pritarė Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vertinimui ir rekomendacijai remti projektą. Dabar liko tik formalumai – žemės ūkio ministras turi pasirašyti įsakymą, o paskui NMA parengs sutartį“, – sako „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas.
Kas toliau? Kai bus pasirašyta sutartis su NMA projektui finansuoti, bus rengiamas konkursas pastatui projektuoti ir statybos darbams atlikti.
Dirbs tik 40 žmonių
Sutartis dėl sklypų nuomos 95-eriems metams su Kauno LEZ pasirašyta, pradinės įmokos jau sumokėtos. Įmonės statybos darbai prasidės kitų metų pavasarį. Projekte numatyta, kad įmonės statyba iš viso kainuos per 80 mln. Lt. Taigi reikės daugiau lėšų nei skiriama iš ES fondų.
„Įmonę numatyta statyti 3 ha dydžio sklype su plėtros perspektyva. Pirmasis etapas – įmonės pajėgumai per parą perdirbti 650 t. Po plėtros – perdirbti 1 200 t pieno per parą. Po stogu bus apie trečdalį viso sklypo“, – dalijasi planais N.Narauskas.
Įmonė bus labai moderni, automatizuota, joje dirbs tik apie 40 žmonių. Įrenginius tieks Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos arba Skandinavijos šalių firmos. Ar ieškoma strateginių investuotojų? „Mes planavome ir laikysimės pagrindinio principo – įmonė yra kooperatinė, todėl 100 proc. akcijų turi priklausyti tik pieno gamintojams. Dėl šio pasirinkimo niekam nekyla abejonių“, – sako N.Narauskas.
Įmonė apsirūpins žaliavomis
Net moderniausia įmonė negalėtų dirbti neturėdama žaliavų. Šia prasme kooperatyvas „Pienas LT“, palyginti su akcinio kapitalo įmonėmis, turi didelį pranašumą.
„Kooperatyve šiuo metu yra per 200 narių, kurie tiekia nuo 400 kg iki 24 t pieno per dieną. Tačiau raginame ir kitus pieno gamintojus jungtis į kooperatyvą, tapti įmonės bendraturčiais. Taip jie sustiprintų savo perspektyvas pieno rinkoje“, – ragina N.Narauskas. Ar naujoji įmonė darys įtaką pieno kainų dydžiui? „Šiuo metu galiu padaryti išvadą, kad pieno kainos tik augs“, – sako N.Narauskas.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Andriejus Stančikas sako, kad iki šiol būta atvejų, kai buvo galima įtarti, jog stambiosios pieno perdirbimo įmonės bandydavo susitarti laikytis bendros pieno supirkimo kainų politikos.
„Tokiais atvejais ūkininkai pralaimi. O štai su kooperatine įmone susitarti jau nepavyks. Prieš keletą metų būdavo bandymų skaldyti kooperatyvus vieniems siūlant didesnes, o kitiems mažesnes pieno supirkimo kainas. Pastaraisiais metais tokių pasiūlymų jau nebūna, nes daug kooperatyvų neoficialiai susijungė tarsi į aljansą, todėl jau ne perdirbimo įmonės, bet mes, kooperatyvai, deramės dėl mums palankesnių supirkimo sąlygų“, – sako A.Stančikas.
Asociacijos vadovas tikisi, kad pradėjus veikti kooperatinei įmonei pieno supirkimo kainos priartės prie ES vidurkio. Jeigu taip įvyks, labai tikėtina, kad pradės augti ir pastaraisiais metais mažėjanti pieno gamyba.
Latviai irgi nesnaudžia
Kaimynai latviai irgi ketina statyti didelę pieno perdirbimo įmonę.
„Latviai kooperatiniame judėjime pažengę toliau nei lietuviai. Šioje šalyje jau veikia kelios nedidelės kooperatinės pieno perdirbimo įmonės, tačiau jas reikia modernizuoti, nors kol kas jos turi nišą rinkoje“, – sako N.Narauskas. VL žiniomis, Latvijos pieno gamintojų kooperatyvai susitarė tarpusavyje dėl 9 mln. latų (44 mln. Lt) ES paramos panaudojimo įgyvendinant pieno sektoriaus restruktūrizavimo planą.
Latvijos pieno gamintojų kooperatyvai „Trikata“, „Dzese“ ir „Piena partneri“ vienija daugiau kaip 600 ūkių.
Latvijos kooperatyvų pateiktas verslo planas numato ES paramos lėšų panaudojimą plėsti pieno sektoriaus logistiką, statyti pieno perdirbimo įmonę ir skatinti produkcijos eksportą.
