Panevėžiečiai neįsivaizduoja, kad per miesto gimtadienio renginius nebūtų vieno pagrindinių renginio akcentų – mugės, į kurią suvažiuoja amatininkai ne tik iš Lietuvos miestų, bet ir iš Latvijos.
Jau antrus metus amatininkams, ūkininkams ir tautodailininkams suteikiama teisė prekiauti pačioje gražiausioje miesto vietoje – Senvagėje. Be to, jau antrus metus išmoningiems prekiautojams tenka atverti piniginę ir susimokėti už teisę prekiauti. Ir net dukart. Amatininkai ir ūkininkai, turintys verslo liudijimus, pirmiausia sumoka mokestį miesto Savivaldybei, už tai gaudami leidimą prekiauti. Gavę leidimą, moka dar vieną mokestį mugės organizatoriams.
Tiesa, tautodailininkams už leidimą prekiauti Savivaldybei nereikėjo mokėti. Pastarieji mokėjo tik už prekybos vietą Senvagėje.
Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Šlivinskienė „Panevėžio balsui“ aiškino, esą tautodailininkams, turintiems atitinkamus pažymėjimus,
Savivaldybei už leidimą prekiauti mugėje mokėti nereikėjo. „Mokestį už leidimą privalėjo mokėti prekiaujantys su verslo liudijimais, – aiškino valdininkė. – Už dieną jiems teko pakloti po 20 litų. Jeigu prekiavo tris dienas, mokėti reikėjo 60 litų. Savivaldybėje prekiautojai užpildė prašymą, pateikė verslo liudijimo kopiją ir sąskaitos kvitą, kad sumokėjo mokestį. Iš viso tokių prekiautojų Savivaldybėje užsiregistravo 137, o kiek buvo tautodailininkų, pasakyti negaliu – jiems už leidimą prekiauti mokėti nereikėjo, todėl jų neregistravome.“
Nenorėjo liesti pinigų
Pernai miesto 506-ąjį gimtadienį panevėžiečiams organizavo vilniečių bendrovė „Seven Live“, o prekybą mugėje prižiūrėti buvo patikėta taip pat vilniečiams – bendrovės „Concept events&media“ darbuotojams. Šiųmetę miesto gimtadienio šventės kultūrinės dalies programą režisavo Bendruomenių rūmai, o kad renginiai vyktų sklandžiai, į pagalbą pasikvietė viešosios įstaigos „Jokastė“ vadovę Zitą Bareikienę. Tačiau amatininkus, liaudies meistrus ir ūkininkus prekiauti kvietė bei pinigus už prekybos vietą vėl rinko vilniečiai – bendrovės „Concept events & media“ atstovai.
Bendruomenių rūmų direktorius aiškino, kodėl teko samdyti vilniečius amatininkų mugei organizuoti.
„Esame biudžetinė įstaiga, todėl finansiškai sudėtinga atlikti pinigų rinkliavos procedūrą, – kalbėjo jis. – Kultūros įstaigos buhalterė patarė: geriau pinigų rinkimu neužsiimti. Todėl ir buvo nuspręsta samdyti firmą, galinčią tai padaryti. Apklausėme keletą renginius organizuojančių bendrovių ir pasirinkome vilniečių bendrovę „Concept events & media“. Ji turi patirties. Sudarėme su ja sutartį ir į jos rankas atidavėme visos amatininkų mugės organizavimą.“
Ir geresni, ir labiau patyrę...
Ar ne geriau samdyti panevėžiečių firmą arba vis dėlto patiems imtis mugės reikalų, nes tuomet pinigai būtų atitekę panevėžiečiams? G. Vilys abejojo, ar tuomet Bendruomenių rūmų darbuotojai fiziškai būtų pajėgę tinkamai parengti gimtadienio kultūrinę programą.
„Nors, kaip jau sakiau, būtume galėję rinkti pinigus už prekybos vietas mugėje, bet juos vėliau būtų tekę pervesti Savivaldybei, o kol lėšos sugrįžtų atgal į rūmų sąskaitą, praeitų nemažai laiko. Be to, kam daryti tokius darbus, kuriuos kiti gali atlikti geriau? Kodėl samdėme vilniečius? Panevėžyje nėra tokios renginių organizavimo firmos, galinčios surengti amatininkų mugę. Tik negalvokit, kad vilniečiai už teisę surengti amatininkų mugę nesumokėjo. Su jais sudaryta bendradarbiavimo sutartis ir jie įsipareigojo pervesti į Bendruomenių rūmų sąskaitą tam tikrą dalį pinigų. Kokia tai dalis, pasakyti negaliu, – konfidenciali informacija“, – kalbėjo G. Vilys.
Pervedė tūkstančius
Už 507-ojo miesto gimtadienio renginius atsakinga „Jokastės“ direktorė Z. Bareikienė buvo šiek tiek atviresnė ir informavo, kad mugės organizatorė bendrovė „Concept events & media“ Bendruomenių rūmams jau pervedė 15 tūkstančių litų.
Neatsispyrėme pagundai direktorės pasiteirauti: nejaugi visame Panevėžyje nėra firmos, kuri galėtų surengti mugės? „Yra – tai viešoji įstaiga „Jokastė“, – pareiškė Z. Bareikienė. – Daugiau nežinau, kas galėtų imtis tokio darbo. Tačiau buvau pasamdyta Bendruomenių rūmų ir turėjau atsakyti už 507-ojo gimtadienio kultūrinius renginius. Jeigu dar „Jokastė“ būtų rūpinusis ir muge, kas nors įžvelgtų viešųjų ir privačių interesų pažeidimus. Kam to reikia?“
Z. Bareikienė pridūrė mananti, kad ir vilniečiai darbą atliko gerai. Juolab kad savo kieme rinktis nebuvo iš ko – Bendruomenių rūmai esą neturi tiek žmonių, kad vienu metu galėtų prižiūrėti ir šventės kultūrinę dalį, ir mugę.
Liūto dalis – svetimiems
Vilniečių bendrovė „Concept events & media“ į Aukštaitijos sostinės gimtadienio mugę sukvietė Lietuvos ir Latvijos amatininkus, liaudies meistrus ir ūkininkus prekiauti ne masinės gamybos dirbiniais, maisto ir kitais produktais, pagamintais iš tradicinių žaliavų. Už prekybos vietą prie staliuko, stendo ar stovo prekiautojams teko pakloti šimtinę, už prekybą iš palapinės – nuo 150 iki 200 litų (mokesčio dydis priklausė nuo palapinės dydžio). Amatininkai, turintys galiojančius tautodailininko ar liaudies meistro pažymėjimus, esą nuo dalyvio mokesčio atleidžiami. Tačiau tautodailininkai visiškai nuo mokesčių nebuvo atleisti. Jiems buvo pritaikytas 30 litų aptarnavimo mokestis.
Savivaldybė, išdavusi 137 leidimus prekiauti Aukštaitijos mugėje, uždirbo 8 tūkstančius 140 litų. Manoma, kad vilniečiai turėjo uždirbti bene keturis kartus daugiau.
