„Mažasis Davosas“, „Rubliovka light“, „Žydrosios pakrantės filialas“ – kokiais tik epitetais nevadinamas Latvijos Jūrmalos kurortas tomis dienomis, kai jame vyksta muzikos atlikėjų konkursas „Naujoji banga“.

Kol scenoje pramogų verslo žvaigždės atlieka liaudies pamėgtas fonogramas, labai svarbių asmenų ložėje, kurioje staliukas penkioms festivalio dienoms kainuoja daugiau kaip 14 tūkst. eurų, teka savas gyvenimas: čia, tarp brangių cigarų dūmų, kalbama ne apie muziką, bet apie verslą. Ankstesniais metais „Naująją bangą“ savo atvykimu papuošė tokie rusų milijonieriai kaip Viktoras Vekselbergas, Ališeras Usmanovas, Olegas Boiko ir daugybė kitų, o šiais metais Rygoje prisišvartavo Romano Abramovičiaus jachta.

Žinoma, Latvijai tai tėra graži dekoracija, nes visi kalba tik apie vienintelį pastebėtą R. Abramovičiaus pirkinį – buteliuką mineralinio vandens už beveik 2 tūkst. eurų. Nes patys svarbiausi sandoriai ir toliau vyksta „politiniu lygmeniu“.

Ne verslas, o pramogos

Nors šiais metais R. Abramovičius į festivalį „Naujoji banga“ atvyko pirmąsyk, gandai apie jo pasirodymą Jūrmaloje sklandydavo kiekvienais metais. Ir štai – pagaliau rygiečiams ir sostinės svečiams pasisekė savo akimis pamatyti rusų milijardieriui priklausančią prašmatnią jachtą „Pelorus“.

Neoficialūs šaltiniai tvirtina, kad R. Abramovičius į Latviją atvyko visai ne su jachta, o atskrido lėktuvu ir juo išvyko atgal. Jachta atgabeno tik didžiulę grynųjų pinigų sumą, kurios buvo neįmanoma atskraidinti lėktuvu. O grynųjų neva prireikė sandoriui juodojoje rinkoje, kuri kasmet neatsiejama nuo festivalio „Naujoji banga“, ir siūlo (su didele nuolaida) automobilius bei nekilnojamąjį turtą.

Patvirtinti šios informacijos, žinoma, neįmanoma, tačiau rimti verslininkai iš to tik šaiposi – tikrai ne tos lygos žaidėjas yra R. Abramovičius, kad lakstytų po pasaulį ir ieškotų pigesnio buto.

Vienaip ar kitaip, „Naujoji banga“ kasmet Jūrmalai atneša mažiausiai vieną stambų nekilnojamojo turto sandorį: šiemet latvių kurorte apartamentus įsigijo rusų estrados žvaigždė Igoris Nikolajevas (taip pat Latvijoje jis nusipirko naują „Mercedes“ automobilį), o praėjusiais metais butą Jūrmaloje įsitaisė auksinio jaunimo atstovė Ksenija Sobčiak.

Vis dėlto kyla klausimas, ar festivalis „Naujoji banga“ Latvijai duoda ką nors daugiau nei keletą sandorių, priklausančių kategorijai „perku ir parduodu“? Latvijos verslininkai šio renginio sureikšminti nelinkę: dauguma rusų milijonierių ir milijardierių į „Naująją bangą“ atvažiuoja pirmiausia papramogauti ir pabendrauti – tradiciškai tomis dienomis savo gimtadienį Jūrmaloje švenčia kompozitorius Igoris Krutojus, o šiemet vakarėlį jubiliejaus proga surengė ir „Alfa Group“ vadovas Michailas Fridmanas.

Jo svečiais Jūrmaloje tapo „Ritz Group“ (Rytų Europoje valdo azartinių žaidimų tinklą) bendraturtis Olegas Boiko, bendrovės „Vimm-Bill-Dann Foods“ Direktorių tarybos pirmininkas (anksčiau žadėjęs įsigyti latvišką pieno perdirbimo gamyklą) Davidas Jakobašvilis, buvęs Rusijos ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas, jau minėtas R. Abramovičius ir daugelis kitų.

Degtinė, lošimo namai ir nekilnojamasis turtas

Toli gražu ne visi šios margos draugijos atstovai turi verslo interesų Latvijoje. Turbūt labiausiai pastebimas Rusijos oligarchas, jau daug metų dirbantis Latvijoje, – degtinės karalius Jurijus Šefleris, alkoholinių gėrimų bendrovės „Latvijas Balzams“ akcininkas, atkariavęs teises naudotis prekių ženklais „Moskovskaya“ ir „Stolichnaya“.

Įdomu tai, kad į šios bendrovės tarybą įeina ir Latvijos-Rusijos tarpvalstybinės komisijos vadovas, „Alfa-Bank“ vadovas Piotras Avenas, o minėtai tarybai pirmininkauja buvęs Latvijos ministras pirmininkas Aigaras Kalvitis, kuris prieš trejetą metų suraitė savo parašą po sutartimi dėl Latvijos ir Rusijos valstybės sienos.

J. Šefleriui priklausanti bendrovė taip pat vykdo grandiozinį nekilnojamojo turto projektą – Rygoje stato du dangoraižius, kuriuose turėtų įsikurti ir viešbutis „Sheraton“. Kai Rygos valdininkai pradėjo statybininkams kaišioti pagalius į ratus, J. Šefleris pirmąsyk pradėjo kalbėti su latvių žurnalistais.

„Aš nenoriu, kad girti britai atvažiuotų čia dulkinti jūsų merginų. Noriu, kad čia plėtotųsi normalus turizmas“, – pareiškė J. Šefleris. Tiesa, statybos vis tiek sustojo – neoficialiai kalbama, kad pritrūko finansavimo iš bankų...

Rusiškam kapitalui atstovaujama ir kitame nuodėmės versle – azartiniuose žaidimuose. Jau minėtai „Ritz Group“ priklauso vienas stambiausių Latvijos azartinių žaidimų tinklų „Labirints“.

O štai „Alfa Group“, nors bendrovės pirmininkas P. Avenas gana aktyviai dalyvauja plėtojant dvišalius valstybių santykius, investuoti Latvijoje neskuba – kadaise „Alfa“ domėjosi banku „Parex“, kuris dabar priklauso Latvijos valstybei, tačiau sandoris taip ir neįvyko.

Tvirtai Latvijoje įsitaisė Maskvos vartotojų rinkos departamento vadovo Vladimiro Malyškovo sūnus Igoris: prieš porą metų jis už daugiau kaip 2 mln. eurų Rygoje įsigijo butą, o jo verslas susijęs su restoranais, privačia aviacija ir nekilnojamuoju turtu. Neoficialiai jis vadinamas vienu svarbiausių Maskvos verslininkų interesų Latvijoje „laidininkų“.

Nusipirkai butą – gavai leidimą gyventi

Be jokios abejonės, Rusijos verslo interesai Latvijoje kur kas įvairesni nei minėtieji. Stambiausių investuotojų Latvijoje sąrašuose Rusija užima devintą vietą, tačiau investicijų dydis nuolat auga – net per ekonominį nuosmukį.

Žurnale VALSTYBĖ jau buvo rašyta apie tai, kad Latvijos parlamentas, pakeitęs Imigracijos įstatymą, potencialiems investuotojams į nekilnojamąjį turtą šioje šalyje (ypač rusams) suteikė papildomų paskatų. Įsigijęs namą ar butą Jūrmaloje, Rygoje ar kitame dideliame Latvijos mieste už ne mažiau kaip 140 tūkst. eurų, investuotojas gali gauti laikiną leidimą nuolat gyventi šalyje.

Malonios baltiškos išvaizdos dama, tiesianti svečiams duoną su druska, ir šūkis „Sveiki, atvykę į ES!“ – tokią reklamos kampaniją prieš festivalį „Naujojo banga“ pradėjo latvių bankas „Rietumu Banka“, tradiciškai orientuotas į klientus iš Rytų. „Imigracijos įstatymo pakeitimai, pirmiausia, – puiki galimybė pritraukti investicijų.

O kalbant apie rusus ir kitų šalių, neturinčių bevizio režimo su Europos Sąjunga (ES), piliečius, tai patogios, civilizuotos durys į Europą“, – mano banko viceprezidentas Vadimas Aleksejevas. Anot jo, reklamos kampanija sulaukė nemenko dėmesio: kreipimųsi padaugėjo šimtais, o indėlių – milijonais.

„Daugiausia dėmesio rodo tie klientai, kurie, esant būtinybei, galėtų netrukdomi išvykti iš Rusijos, taip pat verslo žmonės, dažnai keliaujantys po Šengeno zonos šalis“, – priduria juridinio biuro „Padva un partneri Baltija“ valdybos narė Liene Klementjeva. Ji Imigracijos įstatymo pataisas vadina neturinčiomis precedento ES: „Rusų verslininkams labai aktualu turėti leidimą nuolat gyventi šalyje, nes, esant reikalui, jie gali iš tikrųjų persikelti gyventi į Latviją.“

Kiek realios naudos atneš ši įstatymo nuostata, paaiškės metų pabaigoje. Tačiau ir be leidimo gyventi Latvijoje rusų, norinčių šioje šalyje išleisti pinigus – pirkti nekilnojamąjį turtą, plėtoti verslą, laikyti pinigines lėšas latvių bankuose arba tiesiog atostogauti pajūryje – niekada netrūko.

Tai lemia gana paprasti dalykai: kur kas didesnės nei Lietuvoje, Estijoje, juolab – Šveicarijoje galimybės kalbėti rusiškai, išplėtotas oro uostas ir lengvas Latvijos pasiekiamumas, patraukli nekilnojamojo turto rinka, gera pramogų infrastruktūra.

„Šveicarija ir Didžioji Britanija, žinoma, įdomios rusų oligarchams. O Latvija atveria savo duris kur kas daugiau žmonių – norint tapti mūsų šalies gyventoju, užtenka turėti 100–300 tūkst. JAV dolerių. Pas mus kur kas mažiau formalumų, su mumis lengva bendrauti. Mes turime pranašumų, kurių neturi kiti“, – priežastis vardija V. Aleksejevas.

Reikėtų išlikti budriems

Politologas Andris Sprudas įsitikinęs, kad rusiškas kapitalas Latvijoje susijęs ir su tam tikra rizika. „Rusija – šalis, kurioje vienas aukščiausių korupcijos indeksų, todėl būtų naivu tikėtis, kad kitose valstybėse jų verslas taps labiau vakarietiškas“, – įspėja pašnekovas.

Tokiuose sektoriuose kaip nekilnojamasis turtas, tranzitas ar finansai rusiško kapitalo dalyvavimas logiškas ir „saugus“, turint omenyje, kad šiuose segmentuose yra nemažai ir kitų šalių investicijų, o Rusijos įtakos energetikoje didėjimas gali turėti labai rimtų padarinių.

Šiuo metu stambiausias žaidėjas Latvijos energetikoje yra bendrovė „Latvijas Gāze“, kurios beveik pusę akcijų jau kontroliuoja Rusijos bendrovė „Gazprom“. Europos tarptautinio politinės ekonomikos centro (European Centre for International Political Economy, ECIPE) duomenimis, Latvija ir Bulgarija ES labiausiai priklausomos nuo rusiškų gamtinių dujų. Atsargumas būtinas, turint omenyje interesus, kuriuos deklaruoja Rusija.

A. Sprudas atkreipia dėmesį, kad neseniai paskelbtoje naujoje Rusijos užsienio politikos doktrinoje juodu ant balto parašyta, kad būtina agresyviau didinti savo įtaką Baltijos šalyse – įsigyjant energetikos, transporto ir informacinių technologijų bendroves. Šiame kontekste ekspertai labiausiai bijo dėl energetikos bendrovės „Latvenergo“ likimo – idėjos ją privatizuoti politinėse diskusijose skamba nuolat. Tarp potencialių pirkėjų galėtų būti ne kas kitas, o „Gazprom“.

„Bendrovės „Latvenergo“ pardavimas būtų politinė manipuliacija, visiškai nenaudinga mūsų ekonomikai“, – tikina politologas A. Sprudas ir priduria, kad Estija ir Lietuva eina visiškai kitu keliu – sąmoningai stengiasi sumažinti energetinį priklausomumą nuo Rytų kaimynės.

Politologas Viktoras Makarovas atkreipia dėmesį, kad nuo 2006 m. Latvijos ir Rusijos santykių tonas pastebimai pasikeitė. Rusija liovėsi nuolat „ginti“ rusakalbių teises, o Latvija, ypač po to, kai buvo pasirašyta sutartis dėl valstybės sienos, pasuko pragmatiškų santykių su Maskva link. Šiais metais turėtų įvykti oficialus Latvijos prezidento Valdžio Zatlerio vizitas į Rusiją, o tai – neabejotinas proveržis šalių santykiuose.

Kokiais konkrečiais ekonominiais rezultatais tai taps, parodys laikas ir Latvijos parlamento rinkimai, kurie vyks šį spalį. Kaip tikina V. Makarovas, pastaraisiais metais Rusija linkusi užmegzti ir plėtoti ryšius su tomis politinėmis jėgomis, kurių rankose valdžia, o ne su tais, kurie skelbiasi esantys rusakalbių teisių gynėjai.