"Vievio malūno pajėgumai yra dukart didesni nei mūsų malūno Panevėžyje. Vievio padalinys ypač sustiprins "Malsenos" pozicijas Lietuvos ir Baltijos šalių rinkoje, leis padidinti eksportą ir skverbtis į įdomią Kaliningrado srities rinką", - Eltai sakė "Malsenos" generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas.
Per parą Vievio malūnas galės sumalti iki 550 tonų kvietinių ir iki 250 tonų ruginių miltų, o Panevėžio malūnas dabar mala apie 250 tonų kvietinių miltų. Didžiausias ir moderniausias Vievio malūnas Baltijos šalyse bus orientuojamas į stambius Lietuvos vartotojus - jame kol kas veiks tik nedidelis fasavimo baras, o pagrindinę miltų dalį išsiveš specialios mašinos - miltvežiai. Be to, kepyklos galės užsakyti ir reikalingos sudėties miltų mišinius. Šis malūnas produkciją eksportuos ir į Estiją.
"Panevėžio malūnas toliau specializuosis į sudėtingesnių produktų - mišinių gamybą. Jis užsiims ir miltų eksportu į Latviją. Kartu su Vieviu mes tapome didžiausia malimo įmone Baltijos šalyse, o pajėgumais esame tris kartus didesni už pagrindinius konkurentus", - sakė "Malsenos" vadovas. Lietuvoje pagrindinis "Malsenos" konkurentas yra "Kauno grūdai".
Vievio malūnas leis "Malsenai" Lietuvoje padidinti užimamą rinkos dalį iki 50 proc., o Baltijos šalyse iki 25 proc. Šiuo metu "Malsena" užima apie 40 proc. Lietuvos ruginių ir kvietinių miltų rinkos.
M. Gedvilas didžiuojasi, kad Vievio malūnas yra vienas iš nedaugelio pasaulyje, kur specialiuose grūdų drėkinimo aruoduose atliekama moderni grūdų drėkinimo procedūra, po kurios lengviau atskiriamos sėlenos ir išgaunami švaresni bei baltesni miltai. Malūnas yra visiškai automatizuotas ir valdomas kompiuteriais.
"Nors malūne veikia moderniausia įranga, grūdo kelias iki milto yra labai ilgas - jis aukštyn žemyn iki galutinio sumalimo nukeliauja net 36 kilometrus", - pabrėžė įdomią detalę "Malsenos" vadovas.
"Malsena" yra pasirašiusi ilgalaikę miltų tiekimo sutartį su "Fazer", ji miltus tiekia didžiausiai šalies duonos ir pyrago gaminių bendrovei "Vilniaus duona plius", kitoms kepykloms, didiesiems prekybos tinklams. Pernai bendrovė įsigijo Klausučių ir Pasvalio grūdų supirkimo punktus, patobulino laboratoriją Panevėžyje. Iš viso pernai į technologijas ir plėtrą "Malsena" investavo per 13 mln. litų.
"Malsena" pernai pardavė produkcijos ir suteikė paslaugų už 75 mln. litų, arba 39,7 proc. daugiau nei 2002 metais. Grūdų ir kitų produktų eksportas pasiekė 11,4 mln. litų - buvo šešis kartus didesnis nei užpernai, kai tesiekė 1,9 mln. litų.
"Malsena" praėjusiais metais išaugino maistinių grūdų eksportą į Ukrainą, miltų daugiau buvo eksportuota į Baltijos šalis ir Moldovą.
Kvietinių miltų pardavimai 2003 metais pasiekė rekordinį kiekį - 61,8 tūkst. tonų. Jų parduota 24 proc. daugiau nei užpernai. Ruginių miltų pardavimai per metus išaugo nuo 9,8 tūkst. iki 21,5 tūkst. tonų.
Preliminariais neaudituotais duomenimis, bendrovė pernai uždirbo 2,2 mln. litų grynojo pelno, arba 2,6 karto daugiau nei 2002 metais (851 tūkst. litų).
"Malsenoje" dirba 240 darbuotojų, iš jų apie 70 Vievio malūne.
"Malsenos" įstatinis kapitalas - 9,676 mln. litų. "VB rizikos kapitalo valdymas" priklauso 28,68 proc. akcijų, Danijos "Liprama ApS" - 27,91 proc., o akcininkų skaičius siekia apie 1,9 tūkstančio.