Antradienį prekybos alkoholiu klausimą sprendė laikinosios sostinės vadovai, verslininkai, policijos atstovai.

Kaltina verslo žlugdymu

Nuo 2009 metų pradžios įsigaliojo naujas įstatymas, kuris teisę prekiauti alkoholiu numato tik barų ar naktinių klubų savininkams.

Tačiau lietuviai – apsukrūs žmonės ir šis įstatymas buvo nesunkiai apeitas: parduotuvėlėse buvo pastatyta keletas kėdžių ir stalas, o parduotuvė pervadinta į barą.

Kauno verslininkai teigia, kad nėra aiškiai apibrėžta baro ir parduotuvės skirtumai, o pagal dabar galiojančius įstatymus jie nieko neleistino nedaro.

„Mes problemos nematome. Biznis tęsiasi jau eilę metų – mes neatėjome įsigaliojus sprendimui, kad negalime prekiauti naktį. Planavome plėtrą, bet kai priėmė sprendimą uždrausti prekiauti naktį mes ėmėmės gelbėti savo verslą. Kitokiu atveju būtų tiesus kelias į bankrotą“, - sako Modestas Novickas, UAB „Onrama“ komercijos direktorius.

„Kas yra alkoholis? Tai yra nuodas. Visame pasaulyje verslininkai skundžiasi, kad prekybos ribojimas yra verslo žlugdymas. Čigonai irgi sako: jei mes nepardavinėsime narkotikų – mūsų vaikai neturės ką valgyti. Afganistano aguonų augintojai skundžiasi, kad išnaikinus laukus neturės už ką gyventi. Vagis irgi sako: jei nevogsiu, kaip aš gyvensiu? Ne. Visas pasaulis riboja ir mes privalome šį klausimą spręsti radikaliomis priemonėmis“, - sako Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Siūlo atrinkti problemines vietas

S. Buškevičius siūlo radikaliai spręsti prekybos alkoholiu problemą – uždrausti prekybą visiems be išimties nuo 22 val. Tai reikštų, kad alkoholiu būtų uždrausta prekiauti tiek barams, tiek restoranams ar naktiniams klubams.

Tačiau nerealu, kad Kauno taryba pritartų tokiam siūlymui.

Tokią idėją nelogiška vadina ir Aurelijus Veryga, Lietuvos blaivybės sąjūdžio vadovas. A. Verygos teigimu, reiktų riboti tik probleminių „taškų“ darbo laiką.

„Tai nėra nei barai, nei kavinės – tai yra traukos centrai, kurie išgyvena iš naktinės prekybos alkoholiu. Tačiau valstybės siekis yra mažinti alkoholio prieinamumą. Tai reiškia, kad yra netvarka. Jei čia yra baras, aš ateinu čia praleisti laiko, o ne neštis butelių namo. Reikia sutvarkyti problemines vietas – policijas jas žino. Tai ar sunku fiksuoti pažeidimus ir apriboti prekybos laiką“, - DELFI sakė A. Veryga.

Gydytojas psichiatras, biomedicinos mokslų daktaras A. Veryga teigia, kad sugriežtinus prekybos alkoholiu taisykles bei įsigaliojus kitoms priemonėms 30 proc. sumažėjo alkoholio sukeltų psichozių, 30 proc. – apsinuodijimų, o girti vairuotojai avarijose užmušė net 60 proc. mažiau žmonių.

Nenori atiminėti butelių

Specialistai pateikia ir dar kelis problemos sprendimo būdus. Tai naujų prekybos alkoholiu licencijų neišdavimas arba draudimas neštis alkoholį iš barų.

Pastarasis variantas kol kas atrodo realiausias – ši įstatymo pataisa jau užregistruota ir netrukus turėtų būti svarstoma Seime.

Tačiau ir šis variantas Kauno verslininkams netinka.

„Kaip jūs sukontroliuosite ar žmogus nešis iš baro ar ne? Pas mus žmonės, būkime atviri, valgyti neina – jie ateina nusipirkti (alkoholio – DELFI). Ar aš dar samdysiu žmogų, kad jis prie išėjimo atiminėtų butelius? Va tada prasidėtų problemos – policijos iškvietimai, snukių daužymai ir betvarkės“, - įsitikinęs M. Novickas.