Visi gamintojai, kurių prekių pavadinime yra žodis „smetoniškas“, skelbia taip siekiantys pabrėžti jų natūralumą.
„Lietuvio sąmonėje, ypač vyresnių žmonių, smetoniški laikai asocijuojasi su auksiniais laikais, kai maisto produktai buvo sveiki ir natūralūs. Taigi jeigu savo produktui duodi tokį pavadinimą, be papildomų pinigų jam suteiki tam tikrą asociaciją su kokybe, natūralumu“, – DELFI sakė „Smetonišką“ girą pirkėjams siūlančios bendrovės „Ragutis“ generalinis direktorius Vytautas Meištas.
Jo nuomone, į „smetoniškus“ pavadinimus Lietuvos maisto gamintojai atsisuko kartu su natūralumo siekiu.
„Tauta atsisuka į tikrus, natūralius dalykus. Jeigu prieš kokius 10 metų visi garbino vakarietišką produkciją nors ten yra daug ir sintetikos, ir priedų, dabar spiralė sukasi ir visi grįžta prie natūralių dalykų“, – sakė V. Meištas.
Bendrovės „Arvi cukrus“, nuo birželio rinkai pristačiusios „Smetonišką“ cukrų, komercijos direktorius Rytis Morozovas DELFI sakė, kad pavadinimas naujam gaminiui pasirinktas siekiant akcentuoti jo kokybę.
„Anksčiau mūsų fabriko, kuriam sukaks 80 metų, gaminamas cukrus būdavo vadinamas „lietuvišku“, kadangi negalėjome tokio pavadinimo suteikti, todėl nusprendėme jį pavadinti „smetonišku“, – sakė jis.
Mėsos perdirbimo bendrovės „Samsonas“, siūlančios ir maisto produktų su žodžiu „tarybinis“, ir su žodžiu „smetoniškas“, direktorius Gediminas Tilindis DELFI taip pat akcentavo kokybę.
„A. Smetonos (tuomečio prezidento – DELFI) pavardė ir iš jos kilęs būdvardis „smetoniškas“ žmonėms, žinantiems istoriją ne iš vadovėlių, o iš senelių pasakojimų, asocijuojasi su dviem dalykais: gera maisto kokybe ir jo natūralumu. Senoliai pasakodavo, kad „prie A. Smetonos“ lietuviška maisto pramonė klestėjo, o to meto maistas būdavo skanus“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, lyginant prekės ženklus „tarybinis“ ir „smetoniškas“, pastarasis labiau asocijuojasi su natūralumu.
„Jei lygintume šiuos prekės ženklus, manau, svarbu pasakyti, kad „smetoniški“ gaminiai labiau asocijuojami su natūraliais produktais. Panašią reikšmę žmonėms turi ir žodis „kleboniškas“, tačiau jis turi ir prabangos ar gausos reikšmę”, – sakė G. Tilindis.
Daugelis ženklų ilgai negyvuos
Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus atkreipia dėmesį, kad ypač mėsos ir pieno produktų gamintojai „žaidžia romantizuotu stereotipu“ vartotojų sąmonėje, kad seniau maisto produktai esą buvo geresni.
Tarp šių prekių dominuoja prekės ženklai, tiesiogiai susiję su praeitimi – „tėviškės“, „močiutės“, „tarybiniai“, „kaimiški“, „smetoniški“ ir panašūs.
„Kadangi pavadinimas „tarybinis“ turi ir kitą, šiek tiek neigiamą reikšmę, tai gamintojai atsisuko į absoliučiai romantizuotą tarpukario laikotarpį, kai namuose gaminami maisto produktai garsėjo savo kokybe. Tačiau gamintojai turėtų nepamiršti, kad svarbu ne tik pavadinimas, bet ir turinys. Daugelis gaminių neturi jokio ryšio su pavadinimu, todėl vartotojai ilgai tuo netiki. Dėl to, manau, kad daugelio šių ženklų gyvavimo ciklas yra trumpalaikis. Ilgai gyvuoja prekių ženklai, kurie yra paremti produktu, tačiau neteko susidurti nė su vienu maisto produktų grupės ženklu, kuris senoviniame pavadinime koduotų autentiką“, – kalbėjo jis.
