„Panevėžio ketaus“ gamyklos vadovai atšauna, kad į orą dūmais išeinančios medžiagos nėra tokios pavojingos nei gyventojų naudojamos žiemą namus šildyti anglys.
Ne vienerius metus rusenantis konfliktas persikėlė į Panevėžio savivaldybę. Ji dėl susiklosčiusios situacijos šiandien skelbia pasitarimą ir kviečia nepatenkintas puses bei aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos specialistus.
Šalia „Panevėžio ketaus“ veikiančių įmonių vadovai teigia, kad daugelį metų dėl esamos padėties skundėsi įvairioms institucijoms, tačiau niekas nereagavo, todėl nelabai tikisi, kad padėtis pasikeis.
„Teršalai rūpi tik tiems, kurie nuo jų kenčia. Tai yra tyčiojamasis iš žmonių. Matome, kai taršos matuotojams parodomas tik neveikiantis kaminas.
Tikrintojai niekada neateina, kai rūksta dūmai, o jų debesys kieme ir patalpose atrodo kaip per didžiausią karą – nėra kuo kvėpuoti. „Panevėžio ketaus“ atstovai sako, kad jie neperžengia teršalų normų“, – nepasitenkinimo neslėpė kaimynystėje esančios „Panevėžio ryšių statybos“ direktorius Audrius Balčėtis.
Įmonės vadovas pasakojo, kad dėl ketaus liejyklos dūmų nuolat kenčia 20 bendrovės darbuotojų.
Vasarą, kai iš „Panevėžio ketaus“ gamyklos kamino paleidžiami dūmai, niekam nekyla minčių atidaryti darbovietės langų, nors pastate ir tvyro didžiulis karštis.
Kenčia darbuotojai
Dar daugiau žmonių dūmų įkaitai yra „Lino“ bendrovėje. Čia dirba per 300 darbuotojų. Bendrovės direktoriaus pavaduotojas Stasys Gaudutis pasakojo, kad tokių sąlygų įmonės darbuotojai net grasindavo mesti darbą.
„Problemų buvo gana didelių, ir žmonės labai skundėsi. Vasarą, kai langai atidaryti, dūmų patenka į patalpas. Kviesti medikus neteko, bet kai kurie darbuotojai sakydavo, kad nebegali dirbti“, – kalbėjo S.Gaudutis.
Direktoriaus pavaduotojas teigė „Panevėžio ketaus“ vadovų prašydavęs sumažinti teršalų išmetimą, tačiau vėliau vėl viskas kartodavosi. Pastebima, kad šiemet ketaus liejykla teršalų į atmosferą paleidžia mažiau nei anksčiau. Dūmai iš ketaus liejyklos kamino dažniausiai kyla apie devintą valandą arba vakare, darbo dienai baigiantis.
„Išėjęs į kiemą negali kvėpuoti paleistais į orą geltonais dūmais. Išmetamas didžiulis sieros kiekis. Tenka uždaryti langus, duris. Kadangi esame prekybos įmonė, pas mus atėję klientai taip pat kvėpuoja užterštu oru. Smarvė taip baisi, kad negali kvėpuoti neuždaręs durų. Maždaug prieš ketverius metus buvom atsivežę Kokybės inspekcijos atstovus. Jie pamatavo ir pareiškė, kad užterštumas neviršija normos. Tačiau, kol mes juos atsivežėme, kažkodėl dūmų smarkiai sumažėjo. Toks keistas sutapimas. Dūmai vėliau buvo leidžiami, bet ne tokiais kiekiais. Pastaruoju metu įmonė išmeta geltonus sieros debesis.
Tikiu, kad teršalai kenkia ne tik žmonėms, bet ir šalia esančių įmonių įrenginiams, nes neaišku, kur nusėda sieros dalelės. Žinoma, viskas nusėda ant mūsų ir lieka plaučiuose ar dar kur nors“, – gyvenimą šalia liejyklos komentavo „Naujosios agluonos“ komercijos direktorius Nedas Venckus.
Kaltina aplaidumu
A.Balčėtis teigė, kad „Panevėžio ketus“ pastaruoju metu ėmėsi kitokios taktikos ir bando paslėpti, jog leidžia teršalus į orą.
„Dabar gudrauja – teršalus leidžia po darbo arba prieš jį. Tačiau jei yra projektavimo darbų, mes liekame ilgiau. Viskas sukasi ratu, teršiama aplinka, o žmonės dūsta“, – tvirtino A.Balčėtis.
„Panevėžio ryšių statybos“ vadovas dėl teršalų, paleidžiamų į miesto padangę, kaltina ne tik bendrovę, bet ir valdininkus, ir institucijas, kurios iki šiol tinkamai nereagavo į problemą.
„Tai tęsiasi daug metų, kaltas ir valdžios neveiklumas. Rašėme nežinia kiek raštų, o visi pavaizdavo, kad dirba, bet niekas nepasikeičia. Aplinkosaugininkus ir Visuomenės sveikatos centro specialistus reikia perkelti ir pasodinti ant kamino“, – įsitikinęs A.Balčėtis.
Kaltinimus atmeta
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas A.Balčėčio kaltinimus dėl atsakingos institucijos neveiklumo vadino nepagrįstais. Departamento direktorius teigė, kad Savivaldybėje situacijos aptarimą inicijavo jis.
„Įmonė tikrinama, kai būna skundų. O ir jų nesulaukus tikrinama kaip ir visos įmonės. Laboratorija važiuoja, fiksuoja taršos viršijimus, dėl to įmonė ne kartą yra bausta. Po pastarojo skundo kreipiausi į vicemerę Gemą Umbrasienę prašydamas, kad būtų sukviestas pasitarimas, kuriame dalyvautų įmonių, kurios nepatenkintos „Panevėžio ketaus“ elgesiu, atstovai. Pasiūliau jiems parašyti raštus Savivaldybei, kad ji turėtų pagrindą inicijuoti pasitarimą“, – aiškino V.Jakštas.
Regiono aplinkosaugos departamento vadovas teigė, kad dėl oro taršos ir pažeidimų ne kartą baustą „Panevėžio ketaus“ įmonę Savivaldybė turi įpareigoti pasistatyti taršos patikros įrenginius, antraip bendrovė gali būti net uždaryta.
„Gauname signalus, kad leidžiami dūmai, bet kol mūsų laboratorijos specialistai nueina iki pavyzdžių paėmimo vietos, dūmai pasidaro normalūs. Aplinkos taršos išmatuoti negalime, nes mūsų laboratorija neturi tokių galimybių. Daromas poveikis žmonių sveikatai, tai kenkia šalia esančiai termofikacinei elektrinei, jos procesams. Jeigu mieste atsiranda koks nors šašas, jeigu negalima žmoniškai susitarti, reikia spręsti, ar iš tikrųjų įmonė sukūrusi tiek daug darbo vietų, kad būtų galėtų kenkti kitoms bendrovėms. Jeigu negalima susikalbėti, reikia imtis drastiškų priemonių“, – apie galimą priverstinį įmonės uždarymą užsiminė V.Jakštas.
Saugiau už namų krosnį?
Panevėžio savivaldybės Ekologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Mačikėnas „Sekundei“ patvirtino, kad buvo gauti nepatenkintų įmonių skundai dėl taršos ir bus svarstoma, ką daryti.
Specialistas teigė, kad per patikrinimus „Panevėžio ketaus“ išleidžiami į atmosferą dūmai neviršija taršos normų, o didžiausia problema išlieka teršalų kiekis, kai paleidžiama ketaus liejimo krosnis.
„Tyrimai atliekami įprastu darbo ciklu, teršalų kiekis neperžengia normų. Bet kiek teršalų išsiskiria paleidimo metu, reikia tirti“, – kalbėjo V.Mačikėnas.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro direktorius Eugenijus Vilčinskas mano, kad gamyklos taršos problemą jau seniai turėjo išspręsti aplinkosaugininkai.
„Tai yra tiesioginė Panevėžio aplinkos apsaugos departamento funkcija, prievolė ar pareiga. Jie turi organizuoti tikrinimus ir uždrausti teršalų išmetimus.
Dalyvausime pasitarime, nors negalime tikrinti įmonės pagal įstatymus. Per šiuos metus nieko nebuvo sprendžiama. Jeigu tai būtų gyvenamoji teritorija, tada mes galėtume tikrinti“, – teigė E.Vilčinskas.
„Panevėžio ketaus“ technikos direktorius Gintautas Aleksa jo bendrovei metamus kaltinimus atmeta ir teigia, kad įmonė atitinka visus reikalavimus, o ketaus lydymo krosnį prilygino namų krosniai.
„Padėtį geriname, dirbame, kad būtų geriau. Kaltinimų dėl tyčinio teršimo negirdėjau. Lydymo krosnis kūrenasi pas močiutę kaime. Kūrename koksu – išdeginta anglimi, prisotinta deguonies, nes ji yra mažiau kenksminga medžiaga nei anglys. Už koksą mokame velniškai brangiai. Ne mes, o Savivaldybės įmonė „Panevėžio energija“ yra didžiausias teršėjas. Pavyzdžiui, Šilumos tinklai, kūrenami dujomis, teršia tūkstančius kartų labiau nei mes. Vien kiek azoto išleidžiama į atmosferą. Turime leidimus, normų neviršijame, tobulinamės ir keičiamės, tuo labiau kad dirbame mažiau nei anksčiau. Įmonę padarėme ekologišką kiek galėjome“, – kalbėjo G.Aleksa.
