Lauks tyrimo rezultatų
Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius, ministeriją pasiekė žinios, kad atskiri duonos gamintojai nuo ateinančio pirmadienio (rugpjūčio 23 d.) didina duonos gaminių, parduodamų vidaus rinkoje, kainas vienodu dydžiu.
Tačiau V.Rekevičius atsisakė įvardyti duonos kainas keliančias įmones, kurios įtariamos nesąžininga konkurencija. „Mes informaciją perdavėme Konkurencijos tarybai. Ji atliks tyrimą“, – sakė ministerijos atstovas.
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje ministras K.Starkevičius teigė, kad rugpjūčio 23 d. branginti duonos gaminius priežasčių nėra, nes kepiniams naudojami pernykščio kviečių derliaus miltai.
„Norime išsiaiškinti, kodėl duona branginama. Iš tikrųjų šių metų derlius perkamas gerokai brangiau, tačiau dėl to branginti duonos kepinius nėra pagrindo. Be to, grūdai duonos gamybos savikainoje sudaro tik nedidelę dalį – maždaug 15–20 proc. 2007 m. grūdų kainos buvo aukštos, pernai buvo gerokai mažesnės, tačiau ar pajutome, kad pigiau perkame duoną? Todėl įtariu, kad čia ne viskas gerai. Juk dar mūsų močiutės sakydavo, kad iš šviežių grūdų geros duonos neiškepsi“, – liaudies išmintį priminė ministras.
Naudojasi proga
Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas mano, kad branginti duonos gaminius šiuo metu nėra pagrindo. „Grūdai duonos savikainoje geriausiu atveju sudaro 15–16 proc. Jeigu grūdai ir brango, tai neturėtų daryti didelės įtakos duonos kainai. Energetinių išteklių kainos nesikeitė. Todėl manome, kad pagrindo duonai labai brangti nėra. Na, daugių daugiausia iki kokių penkių procentų – dėl pabrangusios žaliavos“, – sakė B.Markauskas.
Be to, B.Markauskas įsitikinęs, kad duonai kepti šiuo metu naudojami miltai, pagaminti iš praeitų metų derliaus. „Nė vienas malūnas be grūdų atsargų negyvena. Tikrai duona, kurią valgome, pagaminta iš senų miltų. Geriausiu atveju iš naujo derliaus duoną pradės kepti rugsėjo pabaigoje“, – teigė ŽŪR pirmininkas.
B.Markauskas negalėjo pateikti tikslių duomenų apie šių metų derlių. „Apie tai bus galima šnekėti pasibaigus javapjūtei. Bet ir dabar galima prognozuoti, kad derlius bus 15–20 procentų mažesnis nei pernai. Bet tai nereiškia, kad pritrūks grūdų vidaus rinkai, nes mes maždaug 50 procentų, arba 1,5 milijono tonų, grūdų eksportuojame. Todėl vidaus rinkai grūdų liks daugiau nei reikia“, – užtikrino ŽŪR pirmininkas.
Tiesa, jis pripažino, kad grūdų kokybė šiemet prastesnė.
„Javapjūtės pradžioje kokybė buvo nebloga, bet dabar duonai kepti tinkamų grūdų kuliama jau nedaug. Tačiau bet kuriuo atveju grūdų turi užtekti“, – tvirtino B.Markauskas.
Pasak ŽŪR pirmininko, grūdų kaina, kurią lemia pasaulio rinkos, šiemet apie 70 proc. didesnė nei pernai. „Šiuo metu kaina stabilizavosi ir yra požymių, kad gali ir mažėti. Todėl duonos gamintojų noras kelti kainą yra tikrai pirmalaikis“, – sakė B.Markauskas.
ŽŪR pirmininkas teigė, kad perdirbėjai, duonos ir pieno gamintojai jau ne kartą didino kainas, kai tik atsirasdavo menkiausia proga. Be to, kai maisto produktų kainos pakyla dėl pabrangusių žaliavų, šioms atpigus, maisto produktų kaina kažkodėl nesumažėja. „2007 metais buvo labai išaugusios grūdų ir pieno kainos, paskui jos labai staigiai krito beveik dvigubai. Bet maisto produktai dėl to neatpigo. Žinoma, perdirbėjai atranda kitų motyvų: aiškina, kad pabrango energetiniai ištekliai ar dar kas nors“, – šypsojosi B.Markauskas.
ŽŪR pirmininkas abejoja, ar duonos kepėjai susitarę didina kainas, tiesiog kai kurie naudojasi padėtimi rinkoje, todėl įrodyti, ar egzistuoja kartelinis susitarimas, bus sunku. „Liaudyje yra patarlė: viena karvė uodegą pakelia ir visos iš paskos“, – tautos išmintį prisiminė žemdirbių savivaldos vadovas.
Didieji kainų nekelia
ŽŪR pirmininko žodžius „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino ir didžiausių šalies duonos kepyklų vadovai. Stambiausia duonos gamintoja Lietuvoje (užimanti apie 30 proc. rinkos) „Vilniaus duona“ kainų nuo rugpjūčio 23 d. nekelia.
„Tikrai ne. Vienareikšmiškai ne“, – tvirtino bendrovės generalinė direktorė Rita Ramanauskienė.
„Vilniaus duonos“ vadovė teigė kol kas neturinti informacijos apie miltų kainos įtaką duonos produktams. „Kol kas nežinome miltų kainos, tad skaičiuoti anksti. Jeigu miltai brangs žymiai, skaičiuosime, kiek ši kaina daro įtaką duonai. Jeigu miltai brangs nežymiai, turbūt duonos kainos nekelsime. Apie tai tikrai per anksti kalbėti“, – teigė R.Ramanauskienė.
„Vilniaus duonos“ sutartys su miltų tiekėjais galioja iki spalio 1 d., tad bendrovė už miltus moka senomis kainomis nepriklausomai nuo naujo derliaus grūdų kainų pokyčių. R.Ramanauskienė teigė neturinti informacijos apie tai, kad kiti duonos gamintojai būtų duonos kainą pakėlę ar ruoštųsi kelti.
Panašiai kalbėjo ir trečios pagal dydį duonos gamintojos (užimančios apie 9 proc. duonos gaminių rinkos) bendrovės „Fazer kepykla“ gamybos direktorius Mindaugas Snarskis. „Mūsų kepykla duonos kainų šiuo metu kelti neketina. Bent iki spalio 1-os, kai baigsis mūsų sutartis, pagal kurią dabar perkame miltus. Paskui duonos gaminių kaina priklausys nuo to, kokią miltų kainą suderėsime su tiekėjais“, – sakė jis.
Vis dėlto M.Snarskis prognozuoja, kad miltų kaina rudenį didės. „Miltų kaina sudaro apie trečdalį duonos savikainos, todėl jeigu miltai brangs 30 procentų, duonos kaina padidės apie 10 procentų“, – skaičiavo kepėjas.
Be to, M.Snarskio teigimu, duonos kaina šiuo metu yra nukritusi: „Vidutinė duonos kaina šių metų pirmą pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, yra apie 14 procentų mažesnė. O tuo metu didėjo degalų, dujų, elektros energijos kainos.“
„Fazer kepyklos“ komercijos direktorius svarstė, kad mažieji duonos gamintojai, neturėdami metinių miltų tiekimo sutarčių, galbūt perka miltus iš naujo derliaus grūdų, todėl yra priversti kelti duonos produktų kainas. „Bet nieko tikra pasakyti negaliu, nes tokios informacijos neturiu“, – teigė M.Snarskis.
Informaciją, kad „Vilniaus duona“ pakėlė savo gaminių kainas 10–15 proc.,
šią savaitę paskleidė keli didieji prekybos tinklai. Tačiau „Vilniaus duonos“ direktorė tai neigia. „Nedideles kainų korekcijas darėme nuo rugpjūčio 12 d. Bet koregavome tik pačių pigiausių, nuostolingų gaminių kainas. Jos pakilo ne daugiau kaip 2 proc.“, – sakė R.Ramanauskienė.
