"Įstatymo pataisos prieštarauja to paties Seimo nutarimu patvirtintoms Nacionalinės vaistų politikos nuostatoms, kuriomis esą siekiama garantuoti gyventojams galimybę įsigyti kainos ir teritorijos požiūriu prieinamų vaistų bei užtikrinti konkurenciją. Siūlomos pataisos nesiderina su ES direktyvomis, taip pat prieštarauja galiojantiems Lietuvos teisės aktams", - sakė mažmeninės Lietuvos vaistų rinkos lyderis bendrovės "Eurofarmacijos vaistinės" valdybos pirmininkas Renatas Vaitkevičius.
Šiuo metu yra nustatytos didžiausias leistinos kompensuojamųjų vaistų kainos. Todėl, pasak farmacininkų, vaistinės savo pelno sąskaita suteikia gyventojams galimybę įsigyti vaistus pigiau. Įstatymo pataisomis siekiama tai uždrausti ir nustatyti visose vaistinėse vienodas maksimalias kompensuojamųjų vaistų kainas. Anot ekspertų, tai reiškia, kad gyventojai negalės įsigyti vaistų pigiau, žlugs konkurencija tarp vaistinių, dings stimulas siekti geresnio klientų aptarnavimo.
Įstatymo leidėjai pasitelkė argumentą, kad nuolaidos vaistų priemokoms skatina vaistų vartojimą.
Įstatymo pataisose taip pat siekiama apriboti vaistų reklamą. Pavyzdžiui, siūloma drausti nurodyti vaisto kainų nuolaidas kainoraščiuose ar etiketėse. Tai reiškia, kad vartotojui nebus galimybės sužinoti, ar konkrečiam vaistui taikoma nuolaida.
Taip pat įstatymo pataisų rengėjai sumojo uždrausti vaistinių ar jos filialų reklamą už vaistinės patalpų ribų. Tai reiškia, kad vaistinėms bus negalima reklamuotis ir žiniasklaidoje.
Anot "Eurofarmacijos vaistinių" valdybos pirmininko, vaistinė yra visateisė rinkos dalyvė, todėl keista, kad joms išskirtinai siekiama uždrausti reklamuotis. Be to, sunku apibrėžti ir reklamos sąvoką, todėl greičiausiai pirkėjai tiesiog negaus elementarios informacijos apie vieną ar kitą medikamentą.
Farmacinės veiklos įstatyme siūloma, kad 3 tūkstančiams šalies gyventojų tektų viena vaistinė. Pasak ekspertų, dėl to naujų vaistinių Lietuvoje praktiškai niekas nebesteigtų, nes šiuo metu veikia daugiau nei tūkstantis vaistinių. Toks skaičius beveik atitinka siūlomo įstatymo "lubas". Vaistininkų manymu, šis apribojimas primena planinės ekonomikos laikus ir iškraipo laisvą konkurenciją.
Projekte taip pat reikalaujama, kad įmonės, užsiimančios vaistinės veikla, administracijos vadovas turėtų profesinį vaistininko išsilavinimą. Ekspertai sako, kad šis reikalavimas yra absurdiškas, nes vaistinės veikla painiojama su įmonės kaip verslo vieneto veikla.
Seime taip pat rengiamasi priimti kitą prieštaringų vertinimų sulaukusį Vaistininkų rūmų įstatymą. Įsigaliojus šiam įstatymui licencijas vaistinėms ir vaistininkams išduos bei atims naujai sukurta institucija - Vaistininkų rūmai, jos nariais privalės tapti visi Lietuvos vaistininkai. Šiuo metu licencijų veikla priskirta valstybės kompetencijai, tą deklaruoja ir Konstitucija. Projekte nurodoma, kad narystės rūmuose nebus galima atsisakyti, be to, vaistininkai turės susimokėti ir nario mokestį.
Įstatymo projektą jau sukritikavo Konkurencijos taryba. Anot tarybos, licencijavimo perdavimas rūmams gali sudaryti prielaidas konkurencijai riboti vaistų rinkoje, kadangi patys rinkos dalyviai spręstų, kam dalyvauti farmacinių paslaugų rinkoje, o kam - ne.
