Provincijos Ha Tinh laukia itin spartus vystymasis. Jos gelmėse slypi nemažas lobis – apie milijardas tonų geležies rūdos. Šis regionas turėtų tapti didžiausiu geležies rūdos išgavėju Pietryčių Azijoje. Taivano geležies milžinė „Formosa“ veržiasi į Ha Tinh provinciją ir jau iškrausto ten esančius gyventojus.
„Tai ateities pramonės zona, – sako Nguyenas Ducas Thanhas. Jis kuria korporacijai „Siemens“ mokymų projektą, vyksiantį vienoje profesinėje mokykloje Ha Tinhe.
Panašiai kaip Ha Tinhe atrodo ir kitose Vietnamo vietose. Statoma, dirbama, bandoma įsitvirtinti. Užtruko ilgai, kol Vietnamas atsigavo po karo, kurį čia septintajame dešimtmetyje atnešė Jungtinės Valstijos. Tik 1986 m. su vadinamąja „Atsinaujinimo politika“ (Doi Moi) pradėjo vėl vystytis ekonomika. Dabar ji auga greičiau nei kaimynių Pietryčių Azijoje.
Didžiausias Vietnamo prekybos partneris Europoje yra Vokietija. Į ją eksportuojami pipirai, kava, tekstilė. O prekybos apimtys, pasak Vokietijs prekybos rūmų Hanojuje, kasmet išauga dviženkliu skaičiumi. „Milžiniška rinka su potencialu," – sako Oliveris Massmannas, Vokietijos ambasados teisininkas-ekonomistas ir advokatas.
Be „Siemens“ Vietname gamina dar apie 220 vokiškų įmonių, tarp jų „Adidas“, „Heidelberger Druck“, „Metro“. Čia siuvami marškiniai „Seidensticker“ ir „Van Laack“ bendrovėms, apatiniai „Triumph“, įrankiai „Wiha“ bei „Braun“ medicinos įranga. „Bosch“ nori investuoti į programinės įrangos kūrimą šalyje.
„Mums reikia dar vieno sklypo," – sako „Robert Bosch Vietnam“ vykdantysis direktorius Quangas-Hue Vo. Įmonė ketina investuoti 55 mln. eurų į naują gamyklą.
O. Massmanno teigimu, Vietnamas yra viena dinamiškiausių liaudies ekonomikų Pietryčių Azijoje. Paskolos lyginant su Kinija yra gerokai konkurencingesnės.
Didžioji kaimynė šiaurėje - Kinija išties turi problemų: silpnas doleris ir vis stipresnis juanis brangina kiniškas prekes, be to, Kinijoje kyla pragyvenimo lygis, firmos dėl to turi mokėti vis didesnius atlyginimus. Dėl to įmonės Kinijoje pradeda ieškoti galimybių perkelti gamybą kitur. Ir dažniausiai pasirenkamas Vietnamas.
Pranašumai aiškiai matomi. Daugiau nei 70 proc. vietnamiečių yra jaunesni nei 30 m., dauguma yra ryžtingai nusiteikę vesti savo šalį pirmyn. Kasmet pagal „CŽV Pasaulio faktų knygą“ į darbo rinką Vietname įsilieja milijonas naujų darbuotojų. Ekonominis gyvenimas čia niekuomet nesiilsi: net ir sekmadienio naktį gatvėse girdimi hidrauliniai kūjai. „Vietnamiečiai dirba sunkiai ir turi vizijų – sako „Siemens“ atstovas N.D. Thanhas.
Vis tik viena didžiausių problemų yra mažas produktyvumo lygis. Tik nedaugelis vietnamiečių turi gerą išsilavinimą. „Kraštui reikia daugiau žinių ir technikos. Būtent to, ką mes galime pasiūlyti – pastebi „Bosch“ vadovas Q. H. Vo.
Kita kliūtis vystymuisi yra korupcija ir biurokratija. „Čia jau daugelis išėjo sukruvinta nosimi," – sako Varunas Bajajus. Jis yra indų metalo koncerno „Tata Steel“ projektų vadovas Pietryčių Azijai ir jau penkis metus bando įgyvendinti 5 mlrd. eurų projektą Ha Tinhe. Kol kas nesėkmingai.
Neretai verslininkus sustabdo senos komunistinės struktūros. Pavyzdžiui, Vietname nei privatūs asmenys, nei įmonės negali pirkti žemės. Net ir „Bosch“ savo padalinio sklypą išsinuomojo 50 m. ir po to turės derėtis iš naujo. Šiokia tokia pažanga yra bent jau tai, kad nuo 2009-ųjų užsieniečiai apskritai gali žemę nuomoti privačiai veiklai.
Daugelį metų užsienio įmonės, užsiimančios prekyba, galėjo įsitvirtinti tik organizuojant bendras kompanijas kartu su vietos verslininkais. Bet laikui bėgant „Bosch“ tapo pirmąja europine kompanija, gavusią pilną licenciją veiklai.
„Taip yra dėl įstojimo į PPO, – pažymi Q. H. Vo. Nuo 2007 m. Vietnamas yra Pasaulio Prekybos Organizacijos narys, ir dėl to vykdomos ūkio reformos. Būtent dėl jų Vietnamas tampa vis patrauklesne vieta investicijoms.
