K.Virbickas neslėpė, kad jų pažyma yra rekomendacinio pobūdžio. “Į teismą galėtų kreiptis Vyriausybės atstovė arba miesto Tarybos nariai. Mes šiuo metu atliekame tyrimą, tačiau kol kas negavome visų dokumentų. Teko matyti skirtingas teisininkų išvadas. Tačiau derėtų atkreipti dėmesį, kas juos samdė. Teismas galėtų išspręsti visus ginčus”, - teigė Seimo kontrolierius.
Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodyta, kad “Kautros” privatizacija prieštarauja praėjusių metų pabaigoje priimtam Transporto veiklos pagrindų įstatymui. “Šio įstatymo pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad autobusų stotys priklausytų tik savivaldybėms arba jų pavaldume esančioms institucijoms”, - tvirtino K.Virbickas.
Kauno mero pirmasis pavaduotojas Kazimieras Starkevičius ne kartą minėjo, kad privatizavimo sąlygose numatyti saugikliai, padėsiantys išsaugoti Autobusų stotį. K.Virbickas nesutinka su šiais teiginiais.
“Sąlygose numatytas draudimas 5 metus nekeisti bendrovės pagrindinės veiklos neužkerta kelio panaikinti Autobusų stotį. Veikla, kurios negalima keisti - keleivių pervežimas, o ne viešosios transporto infrastruktūros išlaikymas”, - teigė Seimo kontrolierius.
Miesto politikai tik po aukciono pastebėjo, kad Kauno autobusų stotis nėra juridiškai įteisinta. Bendrovei “Kautra” priklauso administraciniai pastatai, o teritoriją ji nuomojasi iš Savivaldybės. “Artimiausiame Tarybos posėdyje ketiname įteisinti Autobusų stoties juridinį statusą. Tai apsaugos Kaunui svarbų objektą”, - tvirtino K.Starkevičius.
Mero pirmasis pavaduotojas vakar atmetė Seimo kontrolieriaus priekaištus. Jo teigimu, prasidėjo “politiniai žaidimai”. K.Starkevičiaus nuomone, negalima atmesti prielaidos, kad tuo suinteresuota bendrovė “Lukoil Baltija”.
Neoficialiais duomenimis, “Kautros” aukcione dalyvavo ir bendrovė “Toks”. Anksčiau ją valdė firma “Lukoil Baltija”, tačiau vėliau pardavė įmonės akcijas. Pirkėjas kol kas viešai neskelbiamas. Tuo tarpu Kauno mero pirmojo pavaduotojo teigimu, formaliai “Lukoil Baltija” iki šiol yra “Toks” savininkė.
“Pats Seimo kontrolierius savo pažymoje rašo prieštaringus teiginius ir, mano nuomone, viršija savo kompetencijos ribas. Jis aiškina įstatymą, nors tai Konstitucinio Teismo prerogatyva. Kyla įtarimų, kad tai politinis užsakymas. Norima sužlugdyti konkursą. Kas gali paneigti, kad taip norima numušti “Kautros” kainą? Įžvelgiu ir socialdemokratų ranką. Jie siekia sužlugdyti šį aukcioną”, - teigė K.Starkevičius.
“Kauno diena” iškart po aukciono paskelbė, kad “Kautrą” įsigijo bendrovės “Hermio fondų valdymas” dukterinė įmonė “Vinvesta”. Vakar tai patvirtino ir “Hermio fondų valdymas” vadovas N.Dagilis. Tačiau jis paneigė kalbas, kad Kauno autobusų stočiai iškilo grėsmė. Direktorius agentūrai BNS taip pat paneigė gandus, kad jų firma įsigijo ir bendrovės “Toks”, kuriai priklauso Vilniaus autobusų stotis, akcijas.
N.Dagilis žadėjo artimiausiu metu išplatinti pranešimą spaudai, kuriame bus atskleisti ateities planai. Bendrovės “Hermio fondų valdymas” generalinis direktorius teigė, kad “Vinvesta” ketina plėsti pagrindinę “Kautros” veiklą.
Šiuo metu bendrovėje dirba apie 400 darbuotojų. Pernai “Kautros” apyvarta siekė apie 27,5 milijono litų. Kol kas nėra apskaičiuotas grynasis pelnas. Užpernai jis siekė 1,5 milijono litų, nors apyvarta buvo 200 tūkstančių litų mažesnė.
