Teisminio ginčo nagrinėjimas teisme buvo uždaras, todėl priimto sprendimo motyvai taip pat neskelbiami.
Per 30 dienų nuo Vilniaus apygardos teismo sprendimo paskelbimo Lietuvai atstovaujantis Valstybės turto fondas (VTF) turės apsispręsti, skųsti ar ne "Trident Marine" palankų teismo sprendimą.
"Susipažinę su teismo sprendimu ir jo motyvais, priimsime sprendimą, ką daryti toliau", - Eltai sakė VTF Teisės ir administravimo direktorius Arūnas Šuminas.
Didžiausią 33 mln. litų kainą už kontrolinį 66,66 proc. LJL akcijų paketą pasiūliusi Danijos kompanija varžytis dėl teisės pirkti laivininkystę neteko suabejojus jos finansiniu patikimumu. Kadangi teismui savo pažymą sutiko išslaptinti tik Specialiųjų tyrimų tarnyba ir to paties nesutiko padaryti Valstybės saugumo departamentas, pastarojo pažyma pagal teisės aktus netapo įrodymu ir jos teismas visai nevertino.
Mažą įstatinį kapitalą bei mažai turto turinčios"Trident Marine" atstovai, remdamiesi oficialių Danijos institucijų informacija, Vilniaus apygardos teismui sugebėjo įrodyti, kad kompanija yra finansiškai patikima.
"Užsienio kompanijos Valstybės turto fondui yra raštiškai patvirtinusios ketinimus investuoti į "Trident Marine" įstatinį kapitalą - joms tereikia, kad ši būtų pripažinta LJL privatizavimo konkurso nugalėtoja", - Eltai sakė Trident Marine" interesams atstovaujantis "Norcous ir partneriai" advokatas Irmantas Norkus.
Tarp galimų finansinių partnerių vykdant LJL privatizavimo sandorį yra minimi "Scandinavian Medical Group", Skandinavijos bankas "Nordea", Rusijos "Avangard".
Pasak I. Norkaus, dabar būtų racionaliausia ir ekonomiškai naudingiausia tęsti LJL privatizavimą.
Danijos kreditingumo įvertinimo biuro KOB specialistų nuomone, "Trident Marine" priskirtina vidutinio rizikingumo grupei - jos kredito limitas vertinamas 60 tūkst. kronų (apie 28 tūkst. litų), kai LJL pirkimo sandorio (su oficialiuoju pasiūlymu) vertė sudaro apie 49,5 mln. litų.
Tačiau Danijos kompanijos atstovai tai laiko daugiau teoriniu vertinimu ir teigia mažą kompaniją parinkę dėl liberalių LJL privatizavimo sąlygų. Argumentuodama savo ketinimų rimtumą, ji sumokėjo 0,5 mln. litų žyminį mokestį Vilniaus apygardos teismui.
Jeigu Valstybės turto fondas nutartų skųsti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, skundą nagrinėtų Lietuvos apeliacinis teismas. Eltą konsultavusio teisės specialisto nuomone, būtų naudinga, jei ši byla pasiektų aukščiausią instanciją - Lietuvos aukščiausiąjį teismą - ir susiformuotų tokio pobūdžio ginčų, kurių pastaruoju metu pradeda rastis vis daugiau, teisminė praktika.
LJL privatizavimo konkurse dar dalyvauja Danijos "Rederiet Fabricius" ir Norvegijos "Continental Ship Management" kompanijų konsorciumas, taip pat dabartinio LJL vadovo Vytauto Vismanto, konsultacinės bendrovės "Prime Investment" bei prekybos kompanijos "Sanitex" konsorciumas. Laivininkystės privatizavimo konkursas įšaldytas nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio.
Įsteigta reorganizavus senąją "Lisco", LJL yra viena didžiausių šalies laivybos įmonių, eksploatuojanti trampinių laivų laivyną. Pradinė privatizuojamo LJL akcijų paketo kaina - 20,09 mln. litų.