Paskolų palūkanos kartu su nustatytomis bankų maržomis pastaruoju laiku sudaro kiek daugiau nei 2 procentus, nors prieš ekonomikos krizę palūkanų norma siekė 5,5 procento.
„Yra tekę girdėti, kad verslininkams ir privatiems asmenims paimtos paskolos eurais šiuo metu yra labai naudingos. Kai kurie skolinosi litais, bet vėliau juos keitė į eurus. Dirbantiesiems su kitomis šalimis taip pat patogesnis euras, nes atsiskaitoma šia valiuta“, – komentavo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPPAR) generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.
Bankininkai patvirtina, kad klientams, dar prieš sunkmetį palankiomis sąlygomis pasiėmusiems paskolas, mažos jų palūkanos šiuo metu padeda išgyventi ekonominę krizę.
„Daugeliui bankų tokios paskolos nuostolingos, nes pinigų vertė – didesnė. Už ilgalaikius indėlius mes mokame apie 4 procentus, o už senas paskolas gauname iki 2,3 procento palūkanų. Tie, kurie paėmė paskolą eurais anksčiau, kai buvo mažos maržos, ir jeigu dabar laiku moka palūkanas, atsiskaito su bankais, tai jie kol kas laimi, nes EURIBOR nesikeitė“, – kalbėjo Šiaulių banko Panevėžio skyriaus vadovas Juozas Bečelis.
Pasak bankininko, nusprendusiesiems paimti paskolas bankai dabar jas suteikia už didesnę maržą. Anksčiau ji buvo nuo 0,8 procento, o šiuo metu sudaro iki 3,5 procento.
Palanki situacija
„Swedbank“ Iždo departamento direktorius Viktoras Baltuškonis teigia, kad palankiausia situacija paėmusiems paskolas susiklostė šį pusmetį, kai palūkanų norma krito žemiausiai.
„Nuo 2008 metų pabaigos iki dabar buvo pastebimas akivaizdus palūkanų mažėjimas. Jos buvo pasiekusios rekordiškai žemą lygį šį pusmetį. Tai atitinkamai nulėmė mažas palūkanas už paskolas, jas moka ne tik verslininkai, bet ir privatūs asmenys“, – sakė V.Baltuškonis.
„Swedbank“ Iždo departamento direktorius prognozuoja, kad geru laiku pasiėmusieji paskolas eurais gali būti ramūs: šį pusmetį palūkanos nekils.
„To neturėtų būti. Tam priežasčių nėra. Nors Europoje pastebimas eksporto atsigavimas, bet situacija vis tiek išlieka neapibrėžta, ir tai, kad Europos centrinis bankas didins palūkanas, vargu ar galima tikėtis“, – prognozavo „Swedbank“ atstovas.
Tačiau visiškai kitokia situacija numatoma kitų metų pradžioje. Pasak V.Baltuškonio, tikėtis, kad EURIBOR ilgai išliks žemas, neverta.
„Palūkanos gali augti kitų metų pirmąjį ar antrąjį ketvirtį. Labiau tikėtina, kad žemos palūkanos gali išsilaikyti iki 2011-ųjų vidurio. Gali įvykti visokių netikėtumų. Jei žinotume viską iš anksto, galėtume daug užsidirbti, bet, deja, taip nėra. Situacija keičiasi ir priklausomai nuo naujos informacijos, ji nulemia Europos centrinio banko sprendimus. Gali daug kas pasikeisti, todėl ilgalaikės prognozės – sudėtingas dalykas“, – tvirtino V.Baltuškonis.
Pranašauja augimą
„Swedbank“ Iždo departamento direktorius mano, kad verslininkai ir gyventojai, kurie tikisi išgyventi sunkmetį tik todėl, jog žemos palūkanos, smarkiai rizikuoja.
„Verslininkai turėtų verslą daryti tiesiogiai iš to, kuo jie užsiima, o palūkanų normų ir valiutų kursų pasikeitimų įtaką reikėtų sumažinti – naudotis įvairiomis apsidraudimo priemonėmis. Tada neteks skųstis: kaip blogai, kad palūkanos pakilo.
Tam yra galimybės rinktis fiksuotas palūkanas ir panašiai. Tačiau į tai reikia žiūrėti kaip į draudimą. Jokiu būdu nereiškia, kad klientas, pasirinkęs fiksuotas palūkanas, būtinai išloš. Galbūt taip neatsitiks, EURIBOR palūkanos išliks žemos, o finale jis sumokės daugiau. Kalbu apie verslo prognozavimą, tai yra apsisaugojimo priemonė, bet nereikėtų tuo spekuliuoti, nes tai nėra verslo dalis“, – kalbėjo V.Baltuškonis.
Pasak „Swedbank“ Iždo departamento direktoriaus, mažos palūkanų normos ateityje gali sukelti infliaciją, todėl Europos centriniam bankui mažinant jos įtaką teks sukti galvą, kaip kovoti su pasekmėmis.
„Palūkanos ir yra žemos, nes Europos centrinis bankas mažino jas siekdamas paskatinti ekonomiką, tai yra palengvinti sąlygas verslui. Palūkanų mažinimas buvo pirminis tikslas, kad verslininkams būtų lengviau. Tik kiek tai tęsis, nežinia. Jei ekonomika pradės sparčiau atsigauti, kils pavojus dėl pinigų pertekliaus, nes į rinką yra pripumpuota krūva pinigų. Gali atsirasti priežastis, kuri nulems palūkanų normų kilimą kovojant su infliacija. Tada bus priešingas efektas“, – galimą ateities scenarijų prognozavo V.Baltuškonis.
Pataria laukti
J.Bečelis pritaria kolegų nuomonei, kad situacija greitai gali pasikeisti, tačiau siūlo kiek kitokią išeitį nei fiksuoti palūkanas. Bankininkas mano, kad šiuo metu geriausia – laukti.
„Žinoma, kad situacija gali keistis, ir kai kuriuos verslininkus tai palies. Atsižvelgiant į Europos valstybių Graikijos ir Ispanijos „nuotykius“, situacija gali tikrai keistis – EYRIBOR „paleis“ ir džiaugsmas pasibaigs. Tačiau dabar ką nors keisti kažin ar išmintinga, dar reikia galvoti apie perspektyvą, kai bus įvestas euras. Pakeisti ilgalaikių paskolų sutartis neapsimoka, nes bankai pasididins maržas. Tie, kurie paskolas eurais pasiėmė seniai ir EURIBOR mažas, jiems nieko keisti nereikia, tik ausis suglaudus laukti. Bet koks pakeitimas jiems reikš pabrangimą“, – teigė J.Bečelis.
Bankininkas mano, kad didėjant EURIBOR, mažesnes paskolas pasiėmę verslininkai nepajus didelių sukrėtimų, tačiau tai gali suduoti smūgį milijonines paskolas turinčioms bendrovėms.
„Viskas priklauso nuo paskolų dydžio. Jeigu smulkusis verslininkas turi pasiėmęs 200–300 tūkst. litų, tai jo verslui neturės įtakos. Stambios bendrovės turi pasiėmusios paskolų dešimtimis milijonų litų, tada kiekvienas litas joms yra rūgštus. Tačiau tai nebus priežastis bankrotams, jiems įtakos turi kiti faktoriai – pardavimo mažėjimas vidaus rinkoje, vartojimo menkėjimas. Net pati „Maxima“ pripažįsta, kad pardavimas smuko 13 procentų. Atsigavimo vidaus rinkoje nesijaučia. Atsigauna tie, kurie dirba eksportui“, – tikino bankininkas.
Pervertino galimybes
Panevėžio PPAR generalinis direktorius mano, kad verslininkų situacija ir jų galimybės išlikti rinkoje labiau priklauso ne nuo bankams mokamų palūkanų dydžio, o nuo to, kur buvo investuotos paskolų lėšos.
„Daugelis verslo objektų paimtus pinigus investavo ne į verslą, o į jo aplinką, infrastruktūrą, pavyzdžiui, naujų statinių statybą, į tai, kas dabar neduoda pelno. Tokie verslininkai nukentėjo labiausiai, nes sumažėjo verslo apimtys, o paskui nebebuvo galimybių išlaikyti paskolų. Šios aplinkybės daugelį suvarė į bankrotą, jie neįvertino grėsmių, kurios susijusios su ekonomine krize“, – pasakojo V.Matkevičius.
PPAR generalinis direktorius teigė, kad akivaizdžiu savo jėgų neįvertinimo pavyzdžiu Panevėžyje tapo „Milnoros“ bendrovė. Turėjusi pelningą verslą, ji buvo viena iš geriausių automobilių prekiautojų mieste, tačiau nusprendusi plėstis ir pasistačiusi pastatą Smėlynės gatvėje, vėliau nebegalėjo jo išlaikyti ir bankrutavo.
