„Aišku, kad reikia tokio įstatymo ir tegul jį priima, bet jis turi būti gerai paruoštas ir apimti visus susijusius dalykus, kad nebūtų taip, jog prisiskolinu, bankrutuoju ir vėl švarus vaikštau“, – žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Paklaustas, ar šiuo metu yra tinkamas tam metas, jis atsakė, kad laikas yra visuomet tinkamas.
R. Šarkino nuomone, ar dėl įstatymo priėmimo griežtėtų paskolų sąlygos, priklausytų nuo to, kaip būtų parengtas teisės aktas.
„Sakyčiau, kad nėra teisinga bankų pozicija (kad priėmus įstatymą griežtėtų paskolų sąlygos – DELFI). Žiūrint, kas bus tame įstatyme, ar bus pakankamai saugiklių, ar bus pakankamai apdraustos abi pusės“, – sakė jis.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas tvirtino nesąs susipažinęs su Ūkio ministerijos parengtu projektu.
Jis taip pat nesiėmė vertinti, kiek Lietuvos gyventojų galėtų pasinaudoti galimybe skelbti bankrotą.
Ūkio ministras Dainius Kreivys sako, kad priėmus įstatymą bankrotą skelbti turėtų teisę ir iki jo atsiradimo paskolas paėmę žmonės.
„Mūsų nuomone, įstatymas turi galioti visiems. Bankai turi visada vertinti riziką, o anksčiau ji nebuvo pakankamai vertinama“, – po Vyriausybės posėdžio sakė jis.
Siūlo leisti bankrutuoti turint daugiau nei 9 tūkst. Lt skolų
Dienraštis „Lietuvos rytas“ trečiadienį rašo, kad į skolas įklimpę gyventojai nuo 2012 m. galės skelbti bankrotą – panašiai, kaip dabar tai daro įmonės.
Pagal Ūkio ministerijos parengtą projektą, žmogus galės mėginti skelbti bankrotą, kai beviltiškos skolos pasieks 9600 litų (12 minimalių atlyginimų) arba jis ilgiau kaip pusę metų negalės grąžinti skolų.
Paskelbus bankrotą tektų 5 metus grąžinti skolas. Jeigu po to dar liktų nepadengtų skolų, jos būtų nurašomos.
Patvirtinus bankroto planą nuo to laiko visos žmogaus pajamos ir turimi pinigai būtų pervedami į bankroto administratoriaus vardu atidarytą sąskaitą. Šios lėšos būtų naudojamos skoloms grąžinti.
Dalis pinigų turėtų būti skirta ir būtiniausioms skolininko išlaidoms bei bankroto administratoriaus atlyginimui. Žmogus sau per mėnesį galėtų pasilikti bent 800 litų.
Tiesa, dar neaišku, ar šis įstatymas įsigalios. Planuojama, kad įstatymo projektas Seime galėtų pradėtas svarstyti rudens sesijoje.
Ankstesni bandymai priimti fizinių asmenų bankroto įstatymą žlugo, nes tam priešinosi bankai.
DELFI primena, kad tokio įstatymo atsiradimą kritikuoja komerciniai šalies bankai, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.
Anksčiau preliminariai buvo skaičiuojama, kad per metus galėtų būti iškeliama apie 1000 fizinių asmenų bankroto bylų.
Šiuo metu skolų negalintis grąžinti fizinis asmuo lieka skolingas visą gyvenimą.
